Vokietijoje kilus ažiotažui dėl neva nepagrįstai brangstančių degalų, sukruto ir lietuviai. Mūsų degalinių tinklai taip pat ne kartą buvo kaltinti karteliniais susitarimais. Tačiau niekada nepavyko to įrodyti.

Neištvėrė ir vokiečiai

Šiomis dienomis Vokietijoje kilo nemenka sumaištis dėl sparčiai brangstančių degalų. Vairuotojai imasi už galvų ir tikina, kad prieš šv. Velykas benzino kainos visose šalies degalinėse aukščiausią lygį šiais metais pasiekė neatsitiktinai.

Automobilių klubai "Europa" ir ADAC net kreipėsi į Kartelinių susitarimų priežiūros tarnybą, kad ši ištirtų esamą padėtį.

"Tarnyba turi pagaliau išaiškinti, ar esama uždrausto kainų susitarimo", – vietos spaudoje cituojamas automobilių klubo "Europa" vadovas Raineris Hillgartneris. Pernai vartotojams buvo pažadėta, kad atitinkamos tarnybos atliks rinkos tyrimą, tačiau rezultatai iki šiol nežinomi.

Prieš pat Velykas benzino kainos Vokietijoje smarkiai išaugo ir pasiekė naują aukščiausią šių metų lygį. Naftos produktų koncernai padidino kainas vidutiniškai iki 1,27 euro (4,38 lito) už litrą benzino ir 1,09 euro (3,76 lito) už litrą dyzelino. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Liubeke, per dvi tris pastarąsias dienas kainos išaugo net 10 eurocentų (0,34 lito) už litrą.

Lietuviai jau įprato

Lietuvoje jau tapo įprasta, kad degalų kainos didėja staiga, tačiau krinta ypač lėtai. Dėl to ant mažmeninės prekybos tinklų ne kartą krito kartelinių susitarimų šešėlis. Konkurencijos taryba kartoja stebinti degalinių valdytojų veiksmus, tačiau kol kas oficialių kaltinimų niekam pareikšta nebuvo.

Dabar brangti degalams, atrodo, taip pat nėra jokios priežasties – naftos kaina pasaulinėje rinkoje šiemet svyruoja ties 50 JAV dolerių už barelį riba. Tačiau nuo metų pradžios degalai po truputį vis dėlto brangsta.

"Nuolaidų tikrai neplanuojame. Degalai gal ir brangoki, bet niekada nebuvo ir tokio mažo pelno. Jei žinotumėte, kokia žiauri dabar yra tinklų konkurencija, praeitų noras manyti, kad yra kokių nors kartelinių susitarimų. Pardavimas mažėja, "Mažeikių nafta" gi oficialiai paskelbė, kad per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praeitais metais, benzino pardavimas smuko 18 proc., o dyzelino – net 30 proc. Lygiai taip pat ir mūsų pardavimas krito. Kai apyvarta smunka tokiais tempais, visi daro akcijas, korteles, nuolaidas, net mažindami savo maržą spaudžia kainas žemyn ir galvoja, kaip dar pritraukti klientų. O žmonės neperka, taupo", – tikino bendrovės "Lukoil Baltija" Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.

Degalinių tinklai – geradariai

Tačiau čia ir yra paradoksas: konkurencija esą aštrėja, pardavimas smunka, tačiau kainos kyla.

Taigi degalinių valdytojai vėl kartoja, kad kainas lemia akcizai ir "Mažeikių nafta". Prekybininkai prisiekinėja atsisakantys dalies pelno ir kainas keliantys mažiau nei "Mažeikių nafta".

Gamintojų atstovai aiškina, kad jų produkcijos kainos susietos ne su naftos kaina, o su "Platts" indeksu, kuris dabar siekia apie 80 JAV dolerių. Tačiau tiek "Platts", tiek žalios naftos kaina nuolatos svyruoja (atitinkamai apie 85 JAV dolerius ir apie 45 JAV dolerius), o ne tik kyla. Užtat benzino kaina Lietuvoje šiais metais tik auga.

"Dabar kaip tik mažėja atotrūkis tarp kainų, kurias deklaruoja "Mažeikių nafta", ir tų, kurios yra degalinėse. Dabar tas skirtumas sumenkęs gal net iki kokių 6–7 proc. Anksčiau būdavo apie 10 proc.", – įtikinėjo "Lukoil Baltija" Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius.

Bendrovė "Statoil Lietuva" apskritai atsisakė kalbėti šia tema ir leido suprasti nenorintys būti trukdomi dėl tokių "smulkmenų" kaip augančios degalų kainos.

Statistika

Statistikos departamento duomenimis, visos parduotos pramonės produkcijos kainos šių metų vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 0,5 proc. Tačiau neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos mažėjo 1,5 proc. Užfiksuotas net būtiniausių prekių – maisto produktų – kainų mažėjimas. Tačiau degalai nepinga.

Būtent 10,1 proc. pabrangę rafinuoti naftos produktai vasarį turėjo didžiausią įtaką bendram kainų augimui.