Deginant perpus mažiau atliekų išaugs jų tvarkymo kainos?

Dar prieš pradedant įgyvendinti projektus buvo skelbiama, kad sostinėje statoma jėgainė jau 2020 m. padėtų sumažinti šildymo kainas Vilniuje penktadaliu.

Apie tai, kiek kogeneracinė elektrinė nurėš kainas Kaune, nebuvo pranešta, nes šiame mieste dėl didelės konkurencijos jos ir taip gerokai mažesnės. Tačiau ar nenutiks taip, kad vilniečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės daugiau, bet jiems ir visiems regiono gyventojams pabrangs šiukšlių tvarkymas?

Skylė – milijonai eurų

Po neseniai vykusio premjero Sauliaus Skvernelio ir „Lietuvos energijos“ vadovo Dariaus Maikštėno susitikimo pranešta, jog sostinės jėgainėje atliekų bus deginama perpus mažiau, nei buvo planuota. Taip pat čia ketinama įrengti papildomas aplinkosaugos priemones.

Tačiau elektrinė jau statoma ir būsimo jos galingumo iš esmės pakeisti neįmanoma. Buvo planuojama čia deginti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus, bet po Vyriausybės įsikišimo šis kiekis gali sumenkti iki 80 tūkst. tonų.

Jėgainė dėl to netektų nemenkai pajamų. Mat už atliekų deginimą sostinėje numatomas 32–35 eurų už toną vadinamasis vartų mokestis.

Tai reiškia, kad už šiukšles, kurios suplauktų iš viso Vilniaus regiono, per metus ji teoriškai galėtų gauti 5,12–5,6 mln. eurų.

Perpus sumažėjus atliekų kiekiui pajamos už jas sumenktų irgi tiek pat. O perkant daugiau biokuro išlaidos tiktai didėtų, nes už jį, priešingai negu už šiukšles, tektų mokėti rinkos kainą.

Turėtų brangti šiukšlės?

Kol kas jokių skaičiavimų „Lietuvos energija“ neskelbia.

„Vyriausybei buvo pateikti techniniai-organizaciniai sprendimai, kurie, užtikrinant griežčiausių aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, padėtų perpus sumažinti atliekas naudojančio įrenginio galią.

Jokių kitokių sprendimų šiuo metu nėra priimta ir jėgainės statybos vyksta pagal planą“, – „Lietuvos rytui“ teigė įmonės Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovė Janina Sabaitė-Melnikovienė.

Energetikos įmones konsultuojantis Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius skaičiavo paprastai.

Jei pajamos iš vartų mokesčio sumažėja dėl to, kad atliekų deginama perpus mažiau, reikia ieškoti išeičių.

„Pagrindinės tokių jėgainių išlaidos yra kapitalo sąnaudos, priežiūra, aplinkosaugos mokesčiai ir pelenų laidojimas. Jos yra stabilios. O pajamos gaunamos iš 3 šaltinių – vartų mokesčio bei lėšų už parduotą šilumą ir elektrą.

Jei pajamos iš vartų mokesčio sumažėja dėl to, kad atliekų deginama perpus mažiau, reikia ieškoti išeičių. Arba padidinti patį vartų mokestį, bet dėl to gyventojams teks daugiau mokėti už šiukšlių tvarkymą“, – sakė M.Nagevičius.

Kaunas bus pripildytas

Po Vyriausybės įsikišimo buvo aiškinama, kad dalis nesudegintų atliekų vietoj sostinės jėgainės bus gabenamos į statomą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Ją valdo ne tik „Lietuvos energija“, bet ir Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva“.

Dėl Kauno kogeneracinės elektrinės perspektyvų anksčiau buvo smarkiai abejojama. Įspėjimo signalus siuntė ir Europos Komisija, šiai jėgainei neskyrusi ES paramos. Dėl to joje ketinama deginti ne tik išrūšiuotas komunalines, bet ir pramonines bei kitokias atliekas.

Pernai Lietuvos pramonininkų konfederacija irgi tvirtino, kad Kauno elektrinė šaliai nėra reikalinga. Tačiau sustabdyti įsibėgėjusio projekto niekas nesiryžo. Užtat dabar akivaizdu, kad Kaune atliekų kurį laiką tikrai nestigs, jei jos bus gabenamos ir iš Vilniaus regiono.

Vartų mokestis, „Lietuvos energijos“ teigimu, Kaune būtų panašus kaip ir sostinėje. Tačiau jėgainei nepasiekus norimų rezultatų jis gali ir išaugti.

kogen.lt nuotr.

Skaičiai greitai mažėja

Būtent dėl atliekų iki šiol kyla daugiausia neaiškumų. Mat abi elektrinės pradėtos statyti dar prieš priimant ES Žiedinės ekonomikos paketą, kuriuo valstybės įpareigotos perdirbti kuo daugiau šiukšlių – iki 65 procentų.

Dar 2015 m. bendrovės „Sweco Lietuva“, kuri „Fortum Heat Lietuva“ užsakymu buvo atlikusi energijai gaminti tinkamų atliekų kiekio tyrimą, viceprezidentas Aidas Vaišnoras „Verslo žinioms“ aiškino, kad net jei Lietuva sėkmingai vykdys ES užduotis, vis tiek per metus degintinų atliekų čia susidarys apie milijoną tonų.

Tokiu atveju kuro būtų per akis visoms jėgainėms. Mat jau senokai Klaipėdoje veikianti „Fortum Heat Lietuva“ elektrinė gali sudeginti iki 255 tūkst. tonų. Sostinėje po nesenų pažadų būtų deginama 80 tūkst., Kaune – 200 tūkst. tonų.

Bet dabar apie milijoną tonų per metus jau niekas nekalba.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabar energinę vertę turinčių atliekų kiekvienais metais susidaro po 490 tūkst. tonų, o 2030 metais prognozuojamas kiekis – 390 tūkst. tonų. Bendrovės „Ekokonsultacijos“ prognozė – 273 tūkst. tonų.

Tiesa, planuojama, jog prisidės dar mažiausiai 100 tūkst. tonų pramonės atliekų, tačiau šie skaičiai nėra tinkamai pagrįsti, nes daugelis gamybos įmonių kaip tik stengiasi mažinti jų kiekius.

Dar mažesnius skaičius pateikia kiti tyrėjai. Antai Kauno technologijos universitetas apskaičiavo, kad 2030 m. deginti tinkamų komunalinių ir pramonės atliekų kiekis sieks 433,8 tūkst. tonų.

Dumblo pageidaus Akmenė

Be to, netrukus bent didmiesčiuose ketinama pradėti atskirai rinkti maisto atliekas, todėl degintinų srautas gali dar greičiau sumenkti.

„Visada stengėmės, kad deginti skirtų atliekų būtų kuo mažiau. Deja, turiu pripažinti, kad penkerius metus nuo projektų įgyvendinimo pradžios jų bus pakankamai“, – neseniai Seime kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Dar prieš keletą metų buvo žadama, kad Kauno jėgainėje gali būti deginamas nuotekų dumblas. Bet dėl šio kuro jos savininkams, atrodo, teks gerokai pakonkuruoti su „Akmenės cemento“ gamykla, kuri irgi diegia naują įrangą, galbūt pradėsiančią veikti kitais metais.

„Kaip ir kiti cemento gamintojai, siekiame atsisakyti iškastinio kuro, dabar jau deginame padangas. Papildomai investavę galėsime kūrenti dar ir dumblą, kietąjį alternatyvų kurą iš išrūšiuotų atliekų ir smulkintas medienos skiedras.

Siekiame, kad alternatyvus kuras sudarytų bent 20 proc. to, ko mums reikia. Aišku, būtų gerai padidinti jo kiekį iki 50 procentų ar daugiau, bet tam reikia papildomos įrangos ir daugiau investicijų – apie 5–10 mln. eurų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „Akmenės cemento“ vadovas Artūras Zaremba.

Importo kol kas kratosi

Akivaizdu, kad visoms deginimo jėgainėms lietuviškų atliekų ateityje pristigs.

Tad, nenorėdamos dirbti nuostolingai, jos privalės smarkiai didinti vartų mokesčius, o dėl to brangtų šiukšlių tvarkymas.

Bet šių projektų sustabdyti dabar iš esmės nėra vilčių. Tad nedrąsiai užsimenama apie dar vieną išeitį – atliekų importą, kuriuo verčiasi ne viena valstybė.

„Aš nemanau, kad būtų blogai Lietuvoje deginti atliekas, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės. Tik reikia tinkamai parengti visuomenę, šviesti ir aiškinti“, – sakė energetikos ekspertas M.Nagevičius.

Tačiau kol kas labiausiai to kratosi politikai. Juk ir premjeras S.Skvernelis, spausdamas „Lietuvos energiją“ sostinėje deginti mažiau atliekų, kalbėjo apie gyventojų nuodijimą.

„Valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatytas draudimas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš jų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus naudoti energijai gauti.

Ateityje išliks siekis, kad Lietuva netaptų atliekas importuojančia šalimi“, – sakė aplinkos ministro K.Navicko patarėjas Mindaugas Bajarūnas.

Statomos deginimo jėgainės: skaičiai ir faktai

Vilnius

Savininkas – „Lietuvos energija“ (100 proc.). Turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje.

Elektrinė galia – 92 MW, šilumos galia – 229 MW. Numatyti vienas atliekų ir du biokuro katilai. Per metus planuojama sudeginti apie 160 tūkst. tonų atliekų.

Kaina – apie 350 mln. eurų. Europos Komisija jėgainei skyrė iki 140 mln. eurų ES paramą, o pagal „Junkerio planą“ suteikta iki 190 mln. eurų ilgalaikė paskola.