Tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasirinko kur kas atsargesnę bazinių palūkanų normų didinimo kryptį nei JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) sprendimų priėmėjai, yra viena iš priežasčių, kodėl stebimas toks euro kurso kritimas, aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Akcininkai, finansų rinkose, tiek ir valiutų rinkose žiūrima į lūkesčius, kas gali būti ateityje. Kalbant apie valiutas, vertinami lūkesčiai, ko gali imtis FED ir ko gali imtis Europos centrinis bankas. Per pastarąsias kelias savaites naujienos euro zonoje yra nelabai teigiamos, kalbant apie ekonomikos aktyvumą“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.

Tačiau, gal net didesnę įtaką, ekonomisto požiūriu, euro nuvertėjimui veikiausiai turėjo geopolitiniai ir ekonominiai procesai bei jų nulemtos prognozės dėl galimos recesijos.

„Realu, kad rusiškų gamtinių dujų tiekimas Vakarų Europai ne tik liks apribotas, bet jis gali dar mažėti. Kalbant iš energetinės pusės, tiek ruduo, tiek žiema bus labai sunki visai euro zonai. Labai sunku išvengti recesijos. Tie neigiami sentimentai irgi lemia tai, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš euro zonos kalbant ir apie investicinę poziciją, tiek kalbant apie valiutų rizikos poziciją“, – pasakojo jis.

„Kuo blogesni lūkesčiai dėl euro zonos ekonomikos, tuo mažiau noro turėti eurą“, – tvirtino T. Povilauskas.

Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis, pritariantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės eurą paveikė kur kas labiau nei dolerį.

„Vokietijos ekonomika be proto priklausoma nuo dujų. Tai automatiškai suteikia priežasčių manyti, kad ta ekonomika gali grimzti į recesiją, stagnuoti. Dėl tokios priežasties ir dolerio-euro kursas rodo tokius skaičius“, – teigė R. Rodzis.

Neatmeta, kad euro ir dolerio kursas gali tapti lygus

Scenarijų, kad euro ir dolerio kaina galiausiai taps lygi, „Swedbank“ ekspertas vadina visiškai realiu. Tam, kad tendencijos pasikeistų ir euras vėl sustiprėtų, R. Rodzio vertinimu, Europai yra reikalingi staigūs sprendimai dėl žaliavų tiekimo.

„Iki pariteto tik vieno cento ir trūksta. Kad situacija pasikeistų, reikėtų, kad investuotojai pasitikėtų, jog Europa atlaikys ir ras sprendimus energijos išteklių krizėje, galbūt bus suvaldytas karas. Bet nelabai panašu, kad artimiausiu metu galima tikėtis greitų sprendimų“, – svarstė jis.

Tuo metu T. Povilauskas taip pat sutinka, kad poros procentų kurso pokytis valiutų rinkose nėra retas reiškinys, todėl euro ir dolerio kursas gali susivienodinti jau artimiausiu metu.

„Jeigu paritetas bus, tai jis iš impulso bus jau artimiausiomis savaitėmis. Tam, kad euro kursas judėtų dar žemyn, toliau reikėtų blogų ekonominių ir geopolitinių naujienų. Stipriai blogiau nebereikia, bet dar savaitę pagyvenus su tokiomis prastesnėmis žinutėmis apie euro zonos ekonominę būklę ir labai realu, kad mes prie to pariteto būsime“, – mano T. Povilauskas.

Silpnesnis euras gali prisidėti prie energetikos kainų brangimo

Nors ekonomikos teorijoje neretai svarstoma, kad šiek tiek nusilpusi valiuta gali turėti ir teigiamų pasekmių, tokių kaip eksporto apimčių išaugimas, investicinio patrauklumo sustiprėjimas ar netgi didesni turistų srautai, tačiau ekonomistai nemano, kad euro zona dėl to šiuo atveju galėtų reikšmingai išlošti.

„Šiai minutei euro zonai problema yra ne eksportas, bet importas. O importas būtent kalbant apie energetiką. Energetika yra importuojama JAV doleriais. Be to, kad energetikos ištekliai yra pabrangę, tai jie dar labiau pabrangę ir dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Čia dvigubinasi efektas“, – tvirtino T. Povilauskas.

Galimybes euro zonai gauti naudos dėl santykinai silpnesnės valiutos skeptiškai įvertino ir R. Rodzis, pažymintis, kad ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis vien dėl euro vertės nukritimo tikėtis smarkiai augančių eksporto apimčių būtų gan naivu.

„Energetines žaliavas perkame nominuotas doleriais, todėl valiutų kursas turi įtakos įperkamumui. Kalbant apie eksportuotojus, yra galimybė daugiau eksportuoti, nes tiesiog užsieniui mūsų prekės tampa pigesnės. Tačiau ekonominė aplinka yra su daugybe neaiškumų, tai klausimas, kiek čia bus naudos eksportuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.