Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl kokių priežasčių lietuviai palieka darbovietes?

2014-01-09 08:34
DMN inf.
Dėl kokių priežasčių lietuviai palieka darbovietes?
Dėl kokių priežasčių lietuviai palieka darbovietes? / A. Ufarto / BFL nuotr.

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo - net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70 000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuviai ištikimi darbovietei ir laikosi darbo vietos, kol jos tiesiog nebelieka, - dėsto portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė. - Išėjimą iš darbo dėl bankroto, įmonės nemokumo, etato panaikinimo, veiklos sustabdymo mini net 18 proc. ieškančiųjų darbo. Netekusios darbo dažniau nei vyrai nurodo moterys. Dar 15 proc. asmenų teigia likę be darbo pasibaigus terminuotai sutarčiai ar sezoniniams darbams."

Ir tik 14 proc. iš senos darbovietės išeina ne kur akys veda, o jau turėdami kvietimą dirbti kitoje įmonėje. Dar kiek mažiau nei procentas pereina darbuotis „pas save". 11 proc. lietuvaičių darbo išsižada dėl geresnio išsilavinimo - studijų, neretai ir užsienyje. Kai kurie jas tik pradeda, bet yra nemažai nusprendusių mokslus atnaujinti, arba taip ir nesugebėjusių suderinti ir darbo, ir studijų.

Ypač kai ateina laikas rašyti baigiamuosius darbus. Įdomu, kad tarp atsisakiusių darbo dėl diplomo vos ne dvigubai daugiau vyrų. Darbas aukojamas ir dėl asmeninių priežasčių, tarp kurių dažniausiai šeimyninės ar sveikatos problemos, vaikų gimimas. 8 proc. išėjo iš darbo, kadangi pakeitė gyvenamąją vietą. Dažnai ji - už Lietuvos ribų. Įdomu, kad tokią priežastį nurodo beveik triskart daugiau moterų nei vyrų.

Kad turėtas darbas netiko ar nepatiko atskleidžia 19 proc. lietuvių. 8 proc. išskiria per mažą, vėluojantį, mokamą neoficialiai ar išvis nemokamą atlyginimą. Beje, silpnoji lytis kiek pakantesnė. Moterų, nurodžiusių šią priežastį 6 proc. kai vyrų - 4 proc. daugiau.  10 proc. padėjusių prašymą išeiti dažniausiai šalia algos dar nepatenkinti ir bloga atmosfera kompanijoje, prastu vadovavimu, darbo trūkumu ar per dideliu krūviu, netinkamu darbo grafiku, neįdomiu darbu. Tačiau vos 1 proc. skundžiasi karjeros galimybių bei perspektyvų nebuvimu.

„Įdomu palyginti neseniai gyvenimo aprašymus su pildytais prieš 10 metų, - sako R. Tatarėlytė, - tuomet dažniausia išėjimo iš darbo priežastis (22 proc. atsakymų) buvo pasibaigusi darbo sutartis ar sezonas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš dešimtmetį laikini darbai buvo tik kiek mažiau nei dvigubai populiaresni tarp moterų. Gal tiesiog su jomis lengviau buvo dėl to susitarti?"Atleidimas išnykus darbovietei ar panaikinus etatą buvo sutinkamas 13 proc. gyvenimo aprašymų. Jį lenkė išėjimas iš darbo dėl studijų. Prieš dešimtmetį net 15 proc. (dabar - 11 proc.) palikusių darbą asmenų nurodė kibę į mokslus. Kiek žemesnis buvo ir lietuvių mobilumas. Dėl išsikėlimo gyventi kitur darbą paliko 2 proc. mažiau žmonių nei dabar. Skirtingai nei šiuo metu, moterys mobilumu kiek atsiliko nuo vyrų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų