„Investuotojus labai neramina padėtis susijusi su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Vien bankai iki šios dienos jau yra išdavę apie 2 mlrd. eurų paskolų investicijoms į infrastruktūrą, susijusioms su valstybės žemės nuoma. Didžioji jų dalis sukoncentruota keliuose bankuose, o tokia nenuspėjama padėtis, kai yra nežinia ar finansuojami projektai bus, ar nebus įgyvendinti, gali pakenkti Lietuvos finansinių institucijų stabilumui“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Stasys Kropas.

LVK prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad dėl valstybės žemės nuomos klausimų neapibrėžtumo gali sustoti nauji suplanuoti projektai, o tai reikštų sumažėjusias investicijas ir žmonių užimtumą.

„Trūksta teisinio tikrumo, nuspėjamumo, nes valstybės institucijos siunčia neigiamas žinias ne tik vietos, bet ir užsienio investuotojams. Jie pirmiau gerai pagalvos ar verta apskritai investuoti į Lietuvą, jei pradėjus vykdyti projektą paaiškės, kad jo nebebus galima užbaigti“, – pridūrė V. Sutkus.

Ministras B. Markauskas pažymėjo, kad dėl valstybės žemės sklypų kalta ne tik NŽT, bet ir savivaldybės, kurios formuoja tuos sklypus.

„Sklypus formuoja savivaldybės, kuriuos vėliau tvirtina NŽT, tad šiuo atveju nereikia sakyti, kad tik viena institucija yra atsakinga už nesusikalbėjimą. Nepaisant to, situacija turi būti sprendžiama ir tikiuosi greitu laiku bus rasta išeitis“, – teigė B. Markauskas, kuris paminėjo, kad NŽT laukia rimtos reformos, taip pat ir naujo vadovo paieškos.

Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejys“ vadovas Algirdas Aušra apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija nebendradarbiauja su verslininkais svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisas dėl žūklės Baltijos jūroje koncentravimo ribojimo.

„Praėjusios kadencijos Seimas atmetė šias pataisas. Valdžiai pasikeitus vėl mėginama prastumti patvirtinto įstatymo pataisas. Tokių pataisų siūlymas primena bandymus nusavinti svetimą turtą arba jį perskirstyti. Taip smukdomos pajėgesnės įmonės, nuvertinamas jų ilgametis įdirbis ir investicijos. Nieko gero iš tokių pataisų nebūtų: valstybė prarastų pajamas, o žvejai – darbo vietas“, – argumentavo A. Aušra.

A. Aušra pastebėjo, kad ministerija vengia derinti oficialius dokumentus su verslo partneriais ir juos apeidama siunčia Vyriausybei dokumentus teigdama, kad pozicijos yra suderintos su verslininkais.

„Valstybė siekia riboti monopolį, manau, kad tai yra teisinga pozicija. Tačiau nemažai problemų kelia, kad pati žvejų bendruomenė yra labai susiskaldžiusi ir skirtingos verslo grupės siekia skirtingų interesų. Pats įstatymas, jei jis bus priimtas, įsigalios 2020 m., kai iš naujo bus skirstomos kvotos“, – sakė B. Markauskas paneigdamas, kad proteguoja vieną iš žvejų grupių.

LVK Agroverslo komisijos narys Augustas Alešiūnas akcentavo, kad žemdirbių konsultavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos ir vienodų sąlygų visiems dalyviams. Buvo pastebėta, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) sudaromos išskirtinės sąlygos konsultuoti žemdirbius naudojantis ES struktūrinių fondų parama, nors rinkoje veikia nemažai privačių įmonių, kurios gali suteikti kvalifikuotas konsultacijas.

„Reikia leisti ūkininkams rinktis, nes jie nebūtinai nori dirbti tik su LŽŪKT. Yra daug patyrusių ekspertų, kurie yra akredituoti, turi visus reikiamus leidimus, tačiau jiems sudaromos kliūtys“, – teigė A. Alešiūnas.

Ministras sutiko, kad LŽŪKT yra kažkiek proteguojama, ko neturėtų būti, todėl buvo pažadėta šį klausimą išnagrinėti.