Kelia pasipiktinimą

Dėl šalyje paskelbtos pandemijos dauguma smulkiųjų ir vidutinių verslų privalėjo užverti duris ir neaptarnauti klientų. Pajamų nėra, bet jie valstybės paramos nesulaukia.

Šiuo laikotarpiu užsidarė ir nemažai viešojo maitinimo įstaigų, nes neapsimoka tiekti maisto tik išsinešti. Į prastovas darbuotojus priversti išsiųsti ir įvairių ne maisto prekių parduotuvių savininkai, tačiau žadėta parama jų nepasiekia.

Savo istorija, kaip dėl biurokratinių dalykų uždarytas verslas negauna paramos, su "Kauno diena" pasidalyti sutiko bendrovės "Salasta" vadovas Stasys Pronckus. Pagrindinis jo verslas yra Plungėje. Čia vyras turi dvi parduotuves, kuriose prekiauja drabužiais, žaislais ir dviračiais. Abi jos uždarytos ir negeneruoja jokių pajamų, tik iš kišenės traukia eurus, nes vis tiek reikia mokėti komunalinius mokesčius, norisi išlaikyti ir darbuotojus.

Didieji prekybos centrai lobsta mūsų sąskaita ir jiems dar valstybė kompensuoja.

Be to, verslininkas visoje šalyje į kitas parduotuves tiekia dviračius. Ši sritis pastaruoju metu generavo šiokį tokį pinigų srautą, tačiau to nepakanka, kad būtų galima išlaikyti uždarytas parduotuves. Vyras pasakojo, kad būtent dėl to, jog viena pinigų gija liko nenukirsta, jis iš valstybės antrojo karantino metu negavo jokios paramos, tad išgyventi iki geresnių laikų  labai sudėtinga.

"Kaip ir visus, mus uždarė gruodžio 16 d. Turime ir internetinę parduotuvę, bet ten prekyba sudaro vos 10 proc. Absurdiška situacija susidaro, nes mūsų įmonė šiemet išplėtė dviračių pardavimo apimtis ir dabar negaus paramos. Esą pajamos nesumažėjo 30 proc. Pagal dabartinius aiškinimus, kadangi įmonė augo, nors ir dvi parduotuvės yra uždarytos, mes paramos negausime. Aišku, galima gauti šiek tiek už darbuotojų prastovas, bet aš to nelaikau parama, nes jei žmones atleisčiau, jie pinigų gautų iš Užimtumo tarnybos", – stebėjosi S.Pronckus.

Kitokia tvarka

Verslininkas atkreipė dėmesį, kad pirmojo karantino metu visos įmonės, kurios buvo priverstos užsidaryti, automatiškai įtrauktos į nukentėjusių verslų sąrašus. Dabar parama skiriama tik tiems, kurių pajamos pastaraisiais mėnesiais krito 30 proc.

"Salastos" vadovas pasakojo, kad visiškai atsitiktinai sužinojo, jog už dvi uždarytas parduotuves jam nebus suteikta jokia finansinė pagalvė.

"Norėjau sudaryti sutartį su viena įmone. Atsidariau rekvizitai.lt ir pamačiau, kad esu skolingas "Sodrai". Nors mes esame visiškai uždaryti, negauname pajamų. Galvojau, kad, kaip ir pirmojo karantino metu, bus galima automatiškai gauti paramą, atidėti mokesčius, bet paaiškėjo, kad ne. Dabar mums kapsi skolos procentai.

Antrojo karantino metu reikia rašyti prašymą, jei nori gauti paramą. Rašysiu į "Sodrą", bet greičiausiai nieko neduos, nes neva mano verslas nenukentėjęs. Dabar kiekvieną dieną skaičiuoju nuostolius. Jei parduotuvė nedirba mėnesį, susidaro apie 4 tūkst. eurų nuostolių", – skaičiavo S.Pronckus.

Remia didžiausius

Smulkieji verslininkai piktinosi, kad teko užsidaryti, o didieji prekybos centrai liko veikti ir jiems valdžia siūlo skirti paramą kaip nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Pašnekovas stebėjosi tokiu požiūriu, nes didžiosios parduotuvės veikė viso karantino metu, priviliojo klientų, kurie seniau apsipirkdavo mažesnėse prekybos vietose, todėl esą jokių nuostolių didieji prekybos centrai nepatyrė.

S.Pronckus nurodė, kad, pavyzdžiui, bendrovei "Palink", valdančiai "Iki" parduotuves, leista atidėti mokesčių mokėjimą, nors jų veikla neapribota. Apie tai, kad ši bendrovė gauna valstybės paramą, skirtą verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, skelbia ir portalas rekvizitai.lt. Čia nurodoma, kad bendrovė įtraukta į VMI ir "Sodros" sąrašus ir jai dėl pandemijos taikomos mokestinės lengvatos.

"Didieji prekybos centrai gali prekiauti ne tik maistu, o smulkiesiems buvo liepta užsidaryti. Prieš Kalėdas pas mus turėjo vykti pagrindinė prekyba žaislais, bet mus uždarė, o didžiuosiuose prekybos centruose tokiomis prekėmis buvo galima laisvai prekiauti. Šiuo laikotarpiu žaislai paprastai sudaro pusę mūsų apyvartos, bet likome ant ledo. Kai dar ir parama skiriama didiesiems verslams, tikrai jaučiamės, kad iš mūsų tiesiog tyčiojamasi. Didieji prekybos centrai lobsta mūsų sąskaita ir jiems dar valstybė kompensuoja", – piktinosi S.Pronckus.

Interneto nuotr.

Pasak verslininko, pamačius, kad paramą gali gauti tie, kurie visą laiką dirbo, kyla klausimų, pagal kokius kriterijus įvertinama, kuris verslas nukentėjo nuo pandemijos.

"Taip išeina, kad valstybė uždaro kai kuriuos verslus, bet neprisiima atsakomybės kompensuoti nuostolių. Tačiau tuo pat metu kitiems leidžia dirbti, užsidirbti ir dar juos papildomai paremia. Nėra logikos. Mus uždarė ir turime džiaugtis, kad bent jau leido prekiauti internetu. Mielai pasinaudotume ir mokesčių atidėjimu, ir kitomis lengvatomis, bet  greičiausiai nieko negausime vien dėl to, kad pardavėme daugiau dviračių. Teks eiti į banką ir prašyti paskolos, nes kitaip išgyventi bus labai sudėtinga", – nusivylimo neslėpė verslininkas.

Suskubo atsisakyti paramos

Dienraštis valdžios institucijų pasiteiravo, kodėl į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos verslų sąrašus pateko ir didieji prekybos centrai. Valdininkai aiškino, esą taip atsitiko, nes VMI automatiškai įtraukė verslus, kurie neteko pajamų dėl patalpų nuomos, kai, uždarius ne maisto prekių parduotuves, kai kurios erdvės liko tuščios. "Kauno dienai" bendrovė "Palink" atstovai tikino, kad valstybės skirtos paramos atsisakys.

"UAB "Palink" neketina pasinaudoti mokestinėmis pagalbos priemonėmis ir jau pateikė prašymą VMI išbraukti bendrovę iš šio sąrašo. Visus mokesčius įmonė deklaruoja ir moka laiku", – nurodė "Iki" parduotuves valdančios bendrovės "Palink" komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

"Iki" prekybos tinklas oficialiai buvo įtrauktas į nuo COVID-19 nukentėjusių verslų sąrašą, tačiau tinklo atstovai "Kauno dieną" tikino, kad paramos atsisakys ir esą jau pateikė tokį prašymą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak jos, pandemijos paveiktų įmonių sąrašą VMI sudaro savarankiškai. "Įmonės į naująjį sąrašą įtrauktos atsižvelgiant į rudens karantino metu nustatytus veiklos ribojimus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Buvo lyginami spalio ir lapkričio PVM deklaracijų duomenys ir UAB "Palink" buvo įtraukta į sąrašą automatiniu būdu. Sąrašas yra peržiūrimas kas mėnesį", – kodėl šis prekybos tinklas buvo įtrauktas į nukentėjusių verslų sąrašus, bandė aiškinti "Iki" atstovė.

Paramos paketas

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovai aiškino, kad buvusioji valdžia nebuvo numačiusi lėšų smulkiajam ir vidutiniam verslui paremti, todėl dabar esą reikėjo ne tik ieškoti finansavimo, bet ir sudaryti planus, kaip nuo pandemijos nukentėjęs verslas galėtų sulaukti kompensacijų.

"EIM deda visas pastangas, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, nukentėjusius nuo COVID-19, pasiektų parama. Per rekordiškai trumpą laiką pirmosios pagalbos priemonės buvo suderintos su Europos Komisija (EK) ir šiandien jau veikia pirmasis pagalbos verslui paketas, pagal kurį verslas, patyręs 30 proc. kritimą ir daugiau, gali teikti paraiškas subsidijoms ir paskoloms gauti. Tam skirta 180 mln. eurų. Pirmosios subsidijos verslui bus paskirstytos jau šiomis dienomis, tai yra praėjus tik savaitei nuo šios priemonės veikimo pradžios", – komentavo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovai.

Pirmąjį EIM parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas galės gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Tokių įmonių yra apie 94 tūkst.

Prieš kelias dienas ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019–2020 m. analogišku laikotarpiu. Įmonės, 2019 m. sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms bus skirta 500 eurų subsidija.

"Padėti karantino suparalyžiuotam verslui – svarbiausias mūsų prioritetas. Turime išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, darbo vietas, prekybos įvairovę, todėl darome viską, kad verslas sulauktų realios pagalbos. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per subsidijas – tai leis daliai verslų greitai gauti šiuo metu taip trūkstamų lėšų ir palaikyti savo veiklos gyvybingumą. Intensyviai dirbame ir prie antrojo paramos paketo. Suprantame, kad jokia parama nepadeda taip, kaip veiklos atgaivinimas, todėl lygiagrečiai svarstome, kaip galėtume palaipsniui leisti verslams veikti, kai tik bus tinkamesnės aplinkybės", – paskelbus apie pirmąjį paramos paketą, komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

"Kauno dienai" EIM atstovai nurodė, kad šiuo metu yra ruošiamas 150 mln. eurų antrasis pagalbos verslui paketas, kuriuo siekiama padėti nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms – smulkiajam ir vidutiniams verslui, individualią veiklą vykdantiesiems, taip pat planuojama turgavietės mokesčio kompensacija.

"Suderinus ir aptarus naujas priemones su socialiniais partneriais ir atsižvelgus į jų pasiūlymus, priemonių paketas skubos tvarka bus teikiamas derinti EK, kad parama nukentėjusį verslą pasiektų kuo greičiau. Jei derinimo procesas vyks sklandžiai, antrojo paketo priemonėmis verslas galėtų naudotis vasario antroje pusėje. Sudėjus kompensacijas už prastovas ir šias pagalbos priemones, verslui padėti bus skirta apie 0,5 mlrd. eurų", – nurodoma redakcijai atsiųstame komentare.

Vis dėlto ministerija išsisuko nuo atsakymo į klausimą, kodėl parama uždarytam smulkiajam verslui yra skiriama ne visais atvejais, tačiau pinigus iš valstybės, kaip nukentėję verslai, gali gauti tie, kurie visą karantino laikotarpį veikė be jokių apribojimų. Ministerija nepaaiškino, ar tokia tvarka, kai paramą gali gauti didieji prekybos centrai, yra sąžininga mažųjų verslų atžvilgiu.