Nuo kitų metų pradžios Baltijos jūroje įsigaliosiantys sugriežtinti reikalavimai dėl degalų laivybos kompanijas vers iš darbo atleisti dalį jūrininkų.
Derasi dėl jūrininkų atleidimo
Apie reisų mažinimus ir jūrininkų atleidimus pirmoji Baltijos jūros regione prabilo suomių kompanija "Viking Line". Ji rengia jūrų keltų reisus iš Helsinkio, Talino, Stokholmo ir Turku uostų, taip pat užsuka į Alandų salas.
"Viking Line" kompanijos atstovai teigė, kad pradėtos derybos dėl 500 darbuotojų atleidimo. Kompanija planuoja mažinti jūrinių keltų reisų skaičių iš Suomijos, o taip pat į Alandų salas.
Daugybės darbuotojų atleidimas numatomas todėl, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos gerokai išaugs laivybos kompanijų išlaidos dėl pabrangusių laivų degalų.
Pabrangimas labiausiai lies jūrų keltų kompanijas, kurios plaukioja nuolatiniais maršrutais Baltijos ir Šiaurės jūrose. Tik šiose jūrose bus taikomi gerokai sugriežtinti reikalavimai laivų degalams. Pavyzdžiui, sieros junginių išmetimo iš laivų normos sumažinamos net 10 kartų. Laivuose reikės statyti brangiai kainuojančias sieros junginių gaudykles arba naudoti už jūrinį mazutą gerokai brangesnį dyzeliną arba dujas.
Ekspertų vertinimais, dėl pabrangusių degalų arba sieros junginių gaudyklių diegimo nuo 2015 metų jūrų keltų išlaidos padidės apie 30–50 proc.
Pirmoji priemonė, kurios imtasi didėjančioms išlaidoms kompensuoti, yra dalies darbuotojų atleidimai.
Kita priemonė gali būti gabenimo įkainių didinimai. Labiausiai tai gali paliesti gabenamus krovinius. Papildomų mokesčių gali atsirasti ir keleiviams.
Ar išliks "Kaunas Seaways"?
Įvairios kompanijos skirtingai planuoja spręsti nuo 2015 metų prasidėsiančia brangesnę laivybą. Jūrų keltų maršrutus iš Klaipėdos uosto vykdančios "DFDS Seaways" vadovybė paskelbė, kad laivuose diegs sudegusių degalų išmetalų gaudykles, vadinamuosius "skruberius".
Šiemet šiuos įrenginius planuoja diegti mažiausiai dviejuose iš Klaipėdos plaukiojančiuose keltuose. Tokius įrenginius apsimoka dėti tik į naujesnius laivus.
Naujesni iš Klaipėdos plaukiojantys "DFDS Seaways" laivai yra "Victoria Seaways", statyta 2009 metais, ir "Regina Seaways", statyta 2010-aisiais.
Iš dalies dėl numatomų ekologinių reikalavimų 2013 metais buvo atsisakyta mažiau rentabilios jūrų keltų linijos tarp Klaipėdos ir Zasnico.
Šioje linijoje plaukiojęs istorinis Klaipėdos uosto keltas "Kaunas Seaways" buvo pervestas į kitą liniją. Jis plaukioja tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro uostų. Tai yra seniausias "DFDS Seaways" keltas, statytas 1989 metais.
Gali būti, kad kitais metais šio kelto Baltijos jūroje nebeišvysime, nes jame neapsimokės diegti "skruberį".
Kopenhagoje esanti "DFDS Seaways" vadovybė viešai aiškino, kad senesni keltai iš Baltijos ir Šiaurės jūrų bus pervedami į Viduržemio jūros regioną, o iš ten "atplauks" naujesni keltai.
Neseniai Baltijos jūroje tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto pradėjo plaukioti naujesnis keltas "Athena Seaways". Jis statytas 2010 metais ir fraktuojamas Italijos "Grimaldi Holding" kompanijos.
Ne visi patirs išlaidų
Dauguma kompanijų sugriežtėjus reikalavimams savo laivuose planuoja vartoti brangesnį dyzeliną. Naudoti ekologiškiausius degalus – dujas gali tik turtingos Norvegijos laivybos kompanijos.
Dyzeliną savo laivuose ketina vartoti ir Rusijos "St. Peter Line" keltai "Princess Maria" ir "Princess Anastasia". Šiuo keltus aptarnauja lietuviškos jūrininkų – laivavedžių ir mechanikų įgulos.
Rečiau į Baltijos jūrą užsukančių transportinių laivų savininkai kol kas neplanuoja diegti jokių papildomų priemonių. Kai laivai plauks į Šiaurės ar Baltijos jūros regionus, į juos bus pilamas dyzelinas.
Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys teigė, kad dėl nuo 2015 metų įsigaliosiančių papildomų reikalavimų laivų degalams jų kompanija kokių nors papildomų išlaidų nepatirs.
Lietuvos jūrų laivininkystės laivai dirba Atlanto vandenyno maršrutuose tarp Europos ir įvairių tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikos regionų. Į Baltijos jūros uostus šios kompanijos laivai užsuka itin retai.
Naujausi komentarai