Praėjusią savaitę Vyriausybė gavo pinigus už didžiausią užsienio rinkose kada nors platintą 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją. Specialistų teigimu, šį kartą JAV valiuta skolintasi neatsitiktinai.

Europoje – galimybių mažiau

Vyriausybė jau gavo lėšas už prieš savaitę baigtą platinti penkerių metų trukmės obligacijų emisiją. Lėšos pasiekė valstybės iždo sąskaitas, ir, kaip pranešė Finansų ministerija, bus naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti.

Buvęs Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, šiuo metu Ukrainos banko VAB valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa įsitikinęs, kad šį kartą Vyriausybė neatsitiktinai skolinosi doleriais.

"Šių metų valstybės biudžeto deficitas labai didelis ir jis turi būti finansuojamas. Vidaus rinka negali užtikrinti tokio masto resursų. Jų tenka ieškoti tarptautinėse finansų rinkose. Europoje šiais metais Vyriausybė jau leido 500 mln. eurų obligacijų emisiją. Taip pat per šiuos metus Finansų ministerija neviešai platindavo obligacijas eurais, kurių didžiąją dalį nupirko investuotojai iš Europos šalių. Pasiskolinti dar 1 mlrd. eurų būtų gana sudėtinga arba tektų siūlyti aukštesnes palūkanas, negu šiuo metu yra rinkoje. Dėl to natūralu, kad buvo pasirinkta JAV dolerio rinka, kuri gali užtikrinti reikiamą skolinimosi apimtį", – dienraščiui teigė L.Tursa.

Strateginis sprendimas

Anot pašnekovo, tai strategiškai teisingas sprendimas, leidžiantis gerokai išplėsti investuotojų būrį ir ateityje suteiksiantis daugiau alternatyvų skolintis. Tačiau Vyriausybė, nusprendusi skolintis JAV doleriais, turėjo įvertinti ir kai kurias grėsmes, juolab kad jau kitais metais teks sumokėti 101 mln. JAV dolerių palūkanų.

"Didžiausia rizika – JAV dolerio kurso svyravimas. Vyriausybė gauna pajamas litais, o šią skolą turės dengti JAV doleriais. Šios valiutos kursui krentant Vyriausybės išlaidos mažės, o kylant – didės, – aiškino L.Tursa. – Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad vyriausybės arba verslo įmonės dažniausiai draudžiasi nuo valiutos kurso svyravimo. Manau, Vyriausybė tą patį padarys ar jau padarė."

Teko primokėti

Už naująją emisiją, kuri bus išperkama 2015 m. sausio 15 d., bus mokamos 6,75 proc. metų palūkanos. Paklaustas, ar Lietuva galėjo pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis, buvęs Valstybės iždo departamento direktorius akcentavo, kad paskolos kainą lemia keli veiksniai.

"Skolindamasi JAV doleriais, Vyriausybė turėjo primokėti už įėjimą į šią rinką. Lietuva JAV investuotojams dar nėra gerai žinomas skolininkas, dėl to Vyriausybė turėjo pasiūlyti jiems šiek tiek aukštesnes palūkanas, kad patrauktų jų dėmesį. Palūkanos galėjo būti šiek tiek mažesnės, jei Vyriausybė būtų skolinusis mažesnę sumą. Sakyčiau, nemažos palūkanos yra didelio biudžeto deficito kaina", – dėstė finansų specialistas.

L.Tursa prognozavo, kad kitąmet Vyriausybė gali skolintis ne tik eurais: "Kadangi 2010-aisiais gali tekti skolintis apie 3,7 mlrd. eurų, manau, kad Lietuva gali pradėti platinti obligacijų emisijas Šveicarijos frankais arba Japonijos jenomis. Tačiau pagrindinės skolinimosi valiutos išliks eurai ir litai."

Labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje Vyriausybė bandys pasiskolinti eurais išleisdama euro obligacijas, o vėliau gali bandyti sugrįžti į JAV rinkas.

TVF parama – lyg rezervas

L.Tursa palaiko ir Vyriausybės poziciją nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

"Esu vienas iš tų, kurie mano, kad šiuo metu tai strategiškai teisingas sprendimas nesiskolinti iš TVF. Europoje pastaruoju metu skolinosi iš TVF tos šalys, kurios susidūrė su nacionalinės valiutos devalvacijos grėsme ir bėdomis bankų sektoriuje: Latvija, Vengrija, Ukraina. Šioms šalims TVF su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis buvo ir tebėra vieninteliai finansiniai šaltiniai. Taigi Lietuva ir toliau išsaugoja galimybę pasiskolinti iš TVF ir taip susikuria sau rezervą, kurį galėtų panaudoti iškilus daug rimtesnėms problemoms. Ir tai yra labai svarbu esant dabartinei nestabiliai situacijai", – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Jis pripažino, kad skolintis iš TVF Lietuvai būtų pigiau, tačiau skolinimosi kaina negali būti vienintelis tokio sprendimo argumentas: "Gyvenime negalima objektyviai palyginti, ką labiau apsimoka pirkti – kriaušes ar obuolius, nes šie vaisiai skirtingi. Taip ir finansų rinkose skirtingų valiutų yra skirtingos palūkanų normos ir rizika."

TVF paskolos išduodamos specialiąja valiuta SDR, kuri susideda iš keturių valiutų (JAV dolerio, euro, jenos ir svarų sterlingų) krepšelio. Dėl to skolininkas, L.Tursos teigimu, susiduria su valiutos kurso kitimo rizika, nuo kurios visiškai apsidrausti negali, nes TVF turi teise keisti valiutų proporcijas. Taigi kelių valiutų kursams pakilus euro atžvilgiu, paskolos administravimo sąnaudos gali gerokai išaugti ir sumažinti pranašumą – žemą palūkanų normą.

Negalima pravalgyti

Vis dėlto skolinti pinigai Lietuvai nėra ir negali būti išsigelbėjimas nuo krizės. Svarbiausia, anot L.Tursos, kad Vyriausybė ir toliau sistemingai mažintų biudžeto deficitą bei skolinimosi mastą ir taip parodytų investuotojams, kad jų paskolinti pinigai bus grąžinti.

"Investuotojams svarbu, ne kiek daug šalis gali gauti pinigų, nes juos gali greitai pravalgyti – tai, pavyzdžiui, sėkmingai daro Ukraina su TVF paskola. Investuotojai turi matyti, kad šalyje yra politinė valia, o visuomenė palaiko nepopuliarius sprendimus, kurie leis užtikrinti, kad ateityje šalis išliks moki."

Faktai ir skaičiai

Pasiūlymų pirkti obligacijas sulaukta už 5,5 mlrd. JAV dolerių iš 265 investuotojų visame pasaulyje.

Didžiausia suma buvo parduota JAV investuotojams – 57 proc. Investuotojai iš Europos įsigijo 35 proc., iš Azijos – 8 proc. Vyriausybės išplatintų obligacijų.

Turto ir pensijų valdymo fondams parduota 63 proc., bankams – 20 proc., rizikos valdymo fondams – 11 proc., kitiems – 6 proc. obligacijų.