Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, tokių progresinių tarifų siūloma atsisakyti.

„Mūsų siūlymas yra atsisakyti šių progresinių tarifų ir vietoje jų turėti specialų papildomą apmokestinimą. (...) Jeigu pajamos viršija 60 VDU, dalį tarp 60 ir 120 VDU būtų mokamas 5 proc. papildomas specialus tarifas. Jeigu pajamos viršija 120 VDU, tai daliai virš 120 VDU būtų taikomas 7 proc. tarifas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Pasak jos, papildomas tarifas būtų taikomas bendroms pajamoms, o ne atskiroms jų grupėms.

„Papildomos aukštos pajamos būtų apmokestinamos tuomet, kai yra supliusuojamos visos pajamos ir matomas jo gebėjimas mokėti tą tarifą, o neišskiriama viena ar kita pajamų grupė“, – sakė ministrė.

Pasak jos, daugiausiai didelių pajamų Lietuvoje gaunama dirbant ne pagal darbo sutartis.

„Toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kuri rodo, kad dauguma jų gaunama ne pagal darbo sutartis. Aukštose pajamose vyrauja visgi ne darbo santykių pajamos, bet būtent kitos pajamos, daugiausiai – kapitalo pajamos“, – sakė finansų ministrė.

Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.

Ministerijos duomenimis, VDU šiemet siekia 1685 eurus.