Lietuvos mėsos perdirbėjai skundžiasi itin sunkiomis verslo sąlygomis. Nuogąstaujama, kad padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), plūstelės dar didesnė lenkiškos produkcijos banga.

PVM tarifų skirtumai

Dėl pasikeitusios mokesčių politikos, ekonominės krizės ir smarkiai nuvertėjusio Lenkijos zloto sunkiausia padėtis susiklostė mėsos sektoriuje. Tai pripažino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas Albertas Gabšys, vakar kalbėjęs Lietuvos mėsos perdirbėjų, Daržovių augintojų, Paukštininkystės ir Kiaulių augintojų asociacijų organizuotoje diskusijoje.

Nuo 2002 m. mėsos gaminiams, žuviai, vaisiams ir daržovėms taikytą lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šįmet pakeitė bendras 19 proc. PVM tarifas, galiojantis visoms prekėms. O lietuvių pirkėjų neseniai pamėgtoje Lenkijoje mėsos gaminiams galioja 3–7 proc. tarifas.

Pasak A.Gabšio, dėl šios priežasties ir apie trečdalį nuvertėjusio zloto mėsos gaminiai Lenkijoje iki 50 proc. pigesni negu Lietuvoje, o vietos perdirbėjams beveik nelikę galimybių konkuruoti su užsienio produkcija.

ES narėse galioja įvairūs PVM tarifai mėsai: Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje – 0 proc., Ispanijoje – 4 proc., Prancūzijoje – 5,5 proc., Olandijoje – 6 proc., Latvijoje – 21 proc., o Danijoje – net 25 proc.

"Šalyse kaimynėse PVM tarifai tos pačios rūšies prekėms dažniausiai yra panašūs siekiant išvengti vienos jų konkurencinio pranašumo. Gera žinia mėsos gamintojams galima laikyti tai, kad Lenkija žada rudenį tarifus didinti 10–15 proc.", – sakė ekspertas.

Išlošė turgaus prekiautojai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas patvirtino, kad Lenkijos įtaką pajuto ir prekybininkai: pietinėje Lietuvos dalyje veikiančiose parduotuvėse mėsos pardavimas krito apie 35 proc., kitur jis sumenko apie 15 proc.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis tikino, kad norėdami išlaikyti konkurencingumą, mėsos brangimą perdirbėjai buvo priversti kompensuoti iš savo pajamų.

"Nors PVM mėsos gaminiams išaugo 14 proc., produkcija brango apie 9 proc., likusius 5–6 proc. gamintojai buvo priversti kompensuoti iš savo sąnaudų mažindami darbuotojų atlyginimus. Jeigu ir vėl būtų pritarta didinti PVM tarifą, mėsos perdirbimo įmonės balansuotų ties išlikimo riba", – apie didesnio PVM įtaką kalbėjo V.Tėvelis.

"Šiuo metu iš padidinto PVM tarifo daugiausia laimėjo turgaus, kuriame mėsos kainos išaugo, prekiautojai, nors tam priežasties nebuvo", – padėtį apibendrino A.Gabšys.

Mano, kad neklydo

Vis dėlto Vyriausybės atstovai buvo linkę manyti, kad panaikintos lengvatos ir išaugęs PVM tarifas nėra visų verslo bėdų priežastis. Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė teigė, kad valstybė negali nuspręsti, kurios prekės svarbesnės jos piliečiams, ir jas išskirti iš kitų.

Be to, prieš kelerius metus pradėjus taikyti lengvatinius tarifus, iš to esą daugiausia pasipelnė verslas, iš karto pabranginęs produkciją. Nors A.Gabšio pateikti duomenys parodė, kad mėsos vartojimas prieš septynetą metų pradėjus taikyti lengvatinį tarifą išaugo 1,5 karto.

"Pageidavimų koncertas dėl lengvatinių tarifų tęsėsi visą laiką, buvo įvairių iniciatyvų. Nemanau, kad lengvatų grąžinimas dabar galėtų padidinti vartojimą, kai žmonės netenka darbo, pajamų ir yra priversti mažinti išlaidas. Kita vertus, pastebime, kad rinka gana lanksčiai prisitaiko, nes išaugęs PVM kompensuojamas mažesnėmis maržomis, kurios per pastaruosius metus gana įspūdingai didėjo", – sakė I.Šimonytė ir pridūrė, kad daugiausia, ką šiuo metu gali padaryti valdžia, tai spręsti prekybos, balansuojančios ties nelegalumo riba, klausimą.

Buvęs finansų ministras, socialdemokratų lyderis Audrius Butkevičius dėl mokesčių politikos pokyčių maisto sektoriuje buvo kitokios nuomonės. Anot jo, skubėti naikinti lengvatų maisto produktams nereikėjo, nes lietuviai maistui ir taip išleidžia kone du kartus daugiau negu Vakarų Europos gyventojai.

"Jeigu sunkmečiu norime padėti žmonėms, reikia įvertinti poveikį, kurį padaro gerokai pabrangusios būtiniausios prekės", – argumentavo parlamentaras.

Siūlo kovoti su šešėliu

"Utenos mėsos" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas siūlė Vyriausybei prieš didinant mokesčius susėsti prie vieno stalo su verslu ir kartu įvertinti padarinius. Anot jo, didžiausią rūpestį perdirbėjams dabar kelia šalies turgavietėse klestinti šešėlinė ekonomika. Turgaus prekiautojai esą ne tik parduoda pigią iš užsienio įvežamą produkciją, bet dažnai nemoka ir jokių mokesčių.

"Maišome ūkininkų turgų ir pramoninį turgų, kuriame dabar parduodama apie 40 proc. mėsos produkcijos. Nei vokiečiai, nei prancūzai neleidžia turgui išsiplėsti daugiau kaip 5 proc., nes kitu atveju valstybė nesurinks mokesčių. Tai negali būti masinis reiškinys, kai prisidengiama ūkininko statusu ir prekiaujama iš Lenkijos įsivežta mėsa", – piktinosi V.Kantauskas.

Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalies turgaus įtaka nėra tokia didelė: turguose parduodama apie 7–10 proc. įsivežtos produkcijos, o 75 proc. visos maisto produkcijos įsiveža didieji prekybos tinklai.