Papildomi 53 mln. eurų

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, akcizai didinami, nes norima plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, labiau skatinti sveikatinimą. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos vien iš dyzelino akcizo padidėtų 24 mln. eurų, iš žemdirbių dyzelino – 6,5 mln. eurų, etilo alkoholio – 10 mln. eurų, o iš kaitinamojo tabako akcizo planuojama gauti papildomus 6 mln. eurų per metus. Iš viso šalies biudžetas turėtų pasunkėti papildomais 53,5 mln. eurų.

Labiausiai didėja kaitinamojo tabako akcizas – 65 proc., nuo 68,6 iki 113,2 euro už 1 kg, etilo alkoholio – 10,5 proc., benzino – 7,3 proc., dyzelino – 7,2 proc., o žemdirbių dyzelino – 44,6 proc.

Skaičiuojama, kad 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai pabrangs apie 0,45 euro, 20 vienetų kaitinamojo tabako produktai – maždaug 0,33 euro, 1 l benzino – apie 0,04 euro,  1 l dyzelino ir žemdirbių dyzelino – apie 0,03 euro.

Jei nesulauks pasipriešinimo Seime ir pasirašys Prezidentas Gitanas Nausėda, akcizai didėtų jau nuo 2020 m. kovo.

Kokia akcizų nauda?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė, peržvelgusi pakeitimų paketą, buvo nemaloniai nustebinta ne tik, jos nuomone, pasiūlymų neatsakingumu, bet ir požiūriu į visuomenę. "Galimybė juos įsivertinti ir pateikti savo pastabas buvo niekinė. Tam buvo skirtos vos penkios dienos", – teigė I.Valeškaitė.

I.Valeškaitė konstatavo, kad jau tampa sunku susigaudyti, kas pastaruoju metu yra nekeičiama.

Apskritai akcizai yra vadinami nuodėmės mokesčiu. "Dažniausiai akcizų tikslas yra ne tik padidinti mokestines pajamas, bet ir priemonė, galinti paveikti gyventojų elgesį, tai yra tam tikra reguliavimo priemonė. Prekės atrenkamos pagal viešuosius tikslus, keliamus dėl visuomenės sveikatos ar dėl infrastruktūros naudojimo", – pasakojo ekspertė.

Nors visiems aišku, kad rūkymas, alkoholio vartojimas neturi nieko bendro su sveika gyvensena, į kurią orientuojasi šiuolaikinė visuomenė, tačiau, I.Valeškaitės manymu, akcizų alkoholiui ir tabako gaminiams didinimas jau pasiekęs tokį lygį, kad yra nebepaveikus, o tik didins šešėlinės ekonomikos mastus.

Tam, kad visi arba bent daugelis mestų gerti ir rūkyti, reikėtų drakoniškų mokesčių, ir jie turi būti neišvengiami, tačiau tai, turint įveikiamą sieną su Baltarusija, Rusija, yra praktiškai neįmanoma. Padėti gali tik didesnis dėmesys sąmoningumui, prevencijai, švietimui.

Beje, pernai politikai kalbėjo ir apie akcizus cukrui, riebalams, tačiau šiemet šios kalbos nutilo. I.Valeškaitė svarstė, kad politikai tikriausiai įvertino kitų valstybių patirtį. Pavyzdžiui, Danijoje buvo įvestas traškučių, o Meksikoje – gazuotų gėrimų mokestis. Dalis valstybių įvairius akcizų mokesčius yra atšaukusios, nes jie neleido pasiekti numatytų tikslų. Meksikos atveju gyventojai ir toliau pirko tokius gėrimus.

Vadina tiesiog pasipinigavimu

Akcizai yra antras pagal dydį valstybės biudžeto pajamų šaltinis, tačiau, anot ekspertės, reikia labai gerai pasverti, ką apmokestinti ir kiek. "Vertinant akcizo benzinui didinimą – tai yra tiesiog valdžios pasipinigavimas", – pastebėjo I.Valeškaitė.

Visai kitokia jos nuomonė apie žemės ūkio dyzelinių degalų akcizo didinimą. "Jo skirtumas su akcizu kitiems dyzeliniams degalams Lietuvoje yra labai nemažas, netgi vertinant ES kontekste. Mūsų ūkininkai kol kas yra lepinami", – sakė I.Valeškaitė.

Pinigine verte akcizas yra nedidelis, palyginti su akcizo išraiška eurais kitose ES šalyse. Bet reikėtų vertinti Lietuvos gyventojų pajamų kontekste. Mūsų šalies gyventojų pajamos yra santykinai mažos, todėl lietuviams akcizas yra brangus. Įperkamumas Lietuvoje – vienas žemiausių ES. Pavyzdžiui, už vidutinė valandinį atlygį Lietuvoje galime nusipirkti 5 l benzino, o švedui už vidutinį valandinį atlygį išeitų 17 l.

I.Valeškaitė skaičiavo, kad tik šešios ES valstybės, turtingesnės, yra visiškai atsisakiusios degalų akcizo lengvatos žemės ūkiui. "Staigus ir visiškas šios lengvatos panaikinimas Lietuvoje būtų stiprus smūgis žemės ūkiui, bet reikia sutikti, kad ne tik žemės ūkis naudoja dyzelinius degalus. Galima rasti daug profesijų, veiklų, kur išlaidos degalams sudaro žymią įmonės išlaidų dalį. Net ir pardavimo vadybininkai, kurie po Lietuvą ratus suka, jo daug naudoja", – atkreipė dėmesį ekspertė, kad žemės ūkis nėra vienintelė išskirtinė šaka, todėl reikėtų mąstyti apie ES nustatyto minimalaus akcizo degalams palaikymą, tai yra reikėtų ne kelti, o, jos nuomone, visiems sumažinti degalų akcizą.

80 proc. pigiau nei Lietuvoje

Aukštų akcizų nenaudai ir kontrabandininkų džiaugsmui mūsų kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Rusija, Baltarusija, benzinas kainuoja 50–80 proc. pigiau nei Lietuvoje, nurodė I.Valeškaitė.

Akcizo didinimas stipriam alkoholiui, kalbėjo ekspertė, yra priešingas ėjimas, nei žengė Latvija ir Estija. Pastaroji nuo šių metų akcizą susimažino 15 proc., tai padarė ir Latvija. "O mes  kažkodėl žengiame priešingu keliu. Įgyvendinus paskutinius siūlymus, akcizas stipriam alkoholiui Lietuvoje bus beveik trečdaliu didesnis nei Latvijoje ir 8 proc. nei Estijoje ir 52 proc. nei Lenkijoje", – skaičiavo I.Valeškaitė ir pridūrė, kad nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje ir be akcizų nemažai prekių, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, yra brangesnės. Tad nereikėtų stebėtis masiniais apsipirkimais kaimyninėse šalyse, pildančiais tų valstybių, o ne mūsų biudžetą.

Dideli akcizai ir mažas įperkamumas pas mus, mažos kainos pas kaimynus – puikios sąlygos klestėti ir jokių mokesčių valstybei nemokančiam, ir prie bendros gerovės neprisidedančiam šešėliui.

Tyrimų duomenys rodo, kad blogai gyvendami žmonės linkę ieškoti alternatyvų, neatsižvelgdami į jų legalumą. "Ekonomikos augimui sulėtėjus ar sustojus, gyventojai labai greitai atranda kelius į šešėlį. Apklausos rodo, kad apie pusę gyventojų planuotų ne tik dirbti, gauti dalį pajamų šešėlyje, bet ir iš jo įsigyti prekių bei paslaugų", – dėstė I.Valeškaitė.

Anot jos, šešėlis labiausiai yra paplitęs tuose sektoriuose, kurie yra arba smarkiai apmokestinti, reguliuojami, arba kurio prekės, paslaugos sudaro didelę vartojimo krepšelio dalį. Apklausų duomenimis, 31 proc. respondentų teigė, kad šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. – drabužių, 25 proc. naudojosi grožio paslaugomis, kurių teikėjai nemoka mokesčių, 23 proc. susigundė automobilių paslaugomis. Toliau pagal populiarumą –  cigaretės, statybos ir remonto darbai, vaistai ir maisto papildai.

Viena žada, kita daro

Dar viena prekių grupė, kuriai nuspręsta didinti akcizą, – kaitinamasis tabakas. "Šiuo atveju valstybė laužo savo pačios prisiimtus įsipareigojimus. Blogai yra tai, kad prieš biudžeto priėmimą ir prieš artėjančius rinkimus nusprendžiama pasipinigauti, ir dar elgiamasi nelabai sąžiningai", – kalbėjo I.Valeškaitė, turėdama omenyje patvirtintą trejų metų akcizų kėlimo planą, kuriame buvo numatyta, kad kaitinamojo tabako produktams akcizas per metus didės po 14 proc.

Nemenka bėda yra ir tai, kad, ekonomikai vėl pradėjus augti, gyventojus iš šešėlio sunku iškrapštyti. Susiformuoja įpročiai, kontaktų tinklai.

"Ir dabar staiga nuspręsta, kad jau nuo kitų metų akcizas turėtų padidėti 67 proc.", – leidosi į detales ekspertė. Anot jos, tai rodo valstybės akcizų politikos nenuoseklumą, prastą jos planavimą ir leidžia suprasti, kad akcizai naudojami biudžeto problemoms spręsti taikant ne ekonominį, bet buhalterinį požiūrį.

Kaitinamasis tabakas yra gana naujas produktas, akcizų jiems politika yra dar nesusiformavusi ir kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, iš viso netaiko jam akcizo.

I.Valeškaitė kalbėjo, kad jau turime susiformavusius kontrabandos tinklus tokiems produktams kaip cigaretės, tad labai nesinorėtų, kad dėl tokios neapgalvotos Lietuvos akcizų politikos atsirastų ir kaitinamojo tabako kontrabandos tinklai.

LLRI turimais duomenimis, nuo 2010 m. nelegalių tabako gaminių dalis susitraukė daugiau nei dvigubai, tačiau nuo 2016 m. vėl fiksuojamas nelegalių cigarečių dalies augimas.

Nukenčia skurdžiausi

Kokie galimi bendri neapgalvoto akcizų didinimo padariniai? I.Valeškaitė teigė, kad labai priklauso nuo to, kokia bus bendra Lietuvos ekonomika. Jeigu ji augs, tuomet gyventojams bus iš ko rinktis legalias paslaugas ir prekes, ir šešėlis neatrodys itin patrauklus.

"Sulėtėjus arba sustojus ekonomikai, gyventojai gana noriai atsisuka į šešėlį. Nemenka bėda yra ir tai, kad, ekonomikai vėl pradėjus augti, gyventojus iš šešėlio sunku iškrapštyti. Susiformuoja įpročiai, kontaktų tinklai", – aiškino LLRI atstovė.

Ji teigė, kad dabar užsisukusi apmokestinimo kėlimo karuselė labiausiai kerta per mažiausias pajamas gaunančių žmonių pinigines, nes jie didesnę dalį savo pajamų skiria vartojimui.

"Mokesčių paketas skriaudžia mažas pajamas gaunančius žmones ir besiformuojančią vidurinę klasę. Vyriausybė sustabdė neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą, nors jis buvo suplanuotas, įvestas taršių automobilių mokestis, o tokie dažniausiai priklauso mažiau pasiturintiems žmonėms. Tad mokesčiai puola iš abiejų galų: ir per automobilį, ir per akcizą degalams", – apibendrino I.Valeškaitė.

Ekspertė konstatavo, kad jau tampa sunku susigaudyti, kas pastaruoju metu yra nekeičiama. "Praktiškai keičiami visi pagrindiniai mokesčių įstatymai nuo pajamų, miškų iki žemės ir automobilių. Tai palies kiekvieną gyventoją", – sakė ekspertė, automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius dėl iš jų susidarysiančios palyginti menkos sumos pavadinusi parodomuoju šou.

Dar viena yda, kurią ji įvardijo, mokesčių mokėtojų įspraudimas į kampą, paliekant vos mėnesį, kaip nutiktų šiuo atveju, pasiruošti pokyčiams. Tektų staigiai priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, vardijo I.Valeškaitė, perplanuoti savo veiklą ir pinigų srautus.

Netekome 1,2 mlrd. eurų?

Viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys teigė, kad prekyba nelegaliomis prekėmis, pirmiausia – alkoholiu, tabako gaminiais, degalais – daro ne tik didžiulę finansinę žalą visuomenei, bet ir žmonių sveikatai. Nežinia, kaip ir iš ko pagamintą alkoholinį gėrimą ar cigaretes nusipirksi.

Vienas akcizų tikslų – skatinti sveikatinimą, bet tai sunku daryti, kai atviros valstybių sienos ir kitur pigiau.

"Į šį akcizų didinimą žiūriu kaip į problemą, neabejotinai didinančią šešėlį", – sakė K.Kupšys, prabilęs apie, jo manymu, didėjančius ne tik kontrabandininkų, bet ir vietinių naminukės varytojų pelnus.

"Anksčiau butelis tokio nelegalaus gėrimo kainuodavo 4–5, o dabar jau 7–8 eurus. Valstybė praranda mokesčius, o žmonėms išlieka rizika dėl sveikatos", – lygino "Lietuva be šešėlio" vadovas ir priminė masinius apsinuodijimus alkoholiu Čekijoje, Indijoje. Anot jo, tikriausiai tik tragedijos politikus priverstų susimąstyti dėl "idiotiškai komjaunuoliško" akcizų kėlimo.

Kaitinamojo tabako akcizo drastišką kėlimą jis pavadino dovanėle tradicinių ir neabejotinai kenkiančių sveikatai ir aplinkai rūkymo priemonių gamintojams, taip pat ir kontrabandininkams.

Svetainėje "Lietuva be šešėlio" nuolat sukasi skaitiklis, kuriame pateikiama apytikslė akcizų ir PVM suma eurais, kurios nuo šių metų pradžios Lietuvos biudžetas neteko dėl nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis. Spalio viduryje ji viršijo 1,2 mlrd. eurų.

Šioje svetainėje gyventojai kviečiami žemėlapyje žymėti vietas, kuriose nelegaliai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir degalais. Vilnius išsiskiria kaip miestas, kuriame per šešerius veiklos metus pažymėta daugiausia tokių taškų (288 vnt.), o Kaunas šiame žemėlapyje unikalus tuo, kad jame tokių taškų yra daugiausiai uždarytų (62 iš 198 pažymėtų).

"Vienintelis dalykas, kas mane, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovą, džiugina, yra akcizo žemės ūkio paskirties dyzelinui didinimas", – vertino K.Kupšys.

Jo nuomone, šį akcizą reikėjo kelti dėl didėjančios klimato kaitos, taršos grėsmės. "Kaip lengvata kažkuriuo momentu ji buvo reikalinga, bet dabar naujų aplinkybių ribose labai gerai, kad žemdirbiški degalai nebeturės tokio pranašumo kainos atžvilgiu. Jeigu Seimas pritars didinimui, pamatysime taupesnį tokio dyzelio panaudojimą. Ilguoju laikotarpiu žemdirbius tai galbūt net pastūmės pradėti galvoti apie kitokią žemdirbystę ir siekį tvariau ūkininkauti", – sakė K.Kupšys.

Dėl dyzelino keliamos taršos jis būtų už didesnį dyzelino, palyginti su benzinu, apmokestinimą, tačiau stebėjosi, kodėl mažesniu apmokestinimu išskirtos suskystintosios gamtinės dujos, naudojamos kaip transporto degalai, nes jų taršumas irgi nemenkas.