Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val. saulės jėgainės preliminariai gamino apie 604 MW ir pagerino praėjusių metų liepos rekordą. Jau po penkių dienų, kovo 11 dieną, šis rekordas buvo dar kartą pagerintas ir pasiekė 606 MW,“ – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Anot jos, artimiausiais mėnesiais prognozuojami dažnesni nauji saulės generacijos rekordai dėl palankių meteorologinių sąlygų ir nuolat augančios instaliuotos saulės jėgainių galios.

A. Krasauskienės teigimu, elektros kainą lemia ne tik gamyba šalies viduje, bet ir situacija visame regione.

Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo.

 

„Suomijoje savaitės kaina augo dvigubai ir siekė 84,5 euro. Tai turėjo didelę įtaką elektros kainų augimui visose Šiaurės Europos prekybos zonose. Pastaruoju metu Suomijoje dėl planinio remonto yra neprieinamas didžiausias šalies branduolinis reaktorius – Olkiluoto 3 (1,6 GW). Taip pat Suomijoje fiksuojama žema atsinaujinančių išteklių gamyba“, – sakė A. Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 1 proc. iki 234 GWh, vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 132 GWh elektros – 10 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išliko stabili – apie 60 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 9 proc. iki 27 GWh, prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo 39 proc. mažiau – 10 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo daugiau nei 4 kartus iki 22 GWh.

Vėjo jėgainės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 16 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.

Nurodoma, kad 56 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis išaugo 4 proc. iki 173 GWh. 63 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. – iš Latvijos, 25 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. iki 25 GWh, 56 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 44 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.