Lietuvoje dėl emigracijos stipriai sumažėjus darbuotojų pasiūlai, darbdaviai vis skaudžiau žiūri į prarastą darbuotoją – o ypač jei jis prarandamas dėl alkoholio. Darbdaviai supranta, kad savo amatą išmanančių darbuotojų surasti vis sunkiau, o naujas darbuotojas taip pat pareikalauja investicijų, kol bus apmokytas dirbti.

Nenorėdami prarasti nagingų, bet prieš stikliuką neatsilaikančių darbuotojų, statybų, žemės ūkio bei pramonės sutinka mokėti už injekcijas, kurios darbuotoją nuo gėrimo atjunkys trims, šešiems mėnesiams ar metams.

Dilema darbdaviui: puikus darbuotojas, bet geria

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras patvirtino, kad atvejų, kai darbdaviai sumoka už darbuotojų gydymąsi dėl alkoholio nedažnai, bet pasitaiko.

Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad dažniausiai tokiais atvejais apsilanko statybų sektoriaus darbuotojai.

„Man yra paskambinę statybų savininkai ir paklausę, ar galime padėti. Jie atvežtų darbininką, kuris yra puikus darbuotojas, bet geria, – pasakojo priklausomybės ligų centro vadovas. – Šiaip tokių atvejų pasitaiko retokai. Tada, kai turimi darbuotojai turi auksines rankas“.

Pašnekovas pabrėžė, kad niekas priversti žmogaus naudotis liaudyje vadinamu „kodavimu“ negali. Gyventojas turi pats savo noru keistis.

Kalbėdamas apie darbuotojus, kurie patys kreipiasi į priklausomybės ligų centrą, T. Zikaras paminėjo, kad iš tiesų nei alkoholiui, nei narkotikams profesija nėra svarbi – priklausomybių centro duris atveria tiek medikai, tiek kunigai.

„Tie, kurie guli prie tvoros, nesikreipia ir nesikreips“, – kad motyvacija norint kovoti su alkoholiu yra svarbi tikino pašnekovas.

Daugiausia iš žemės ūkio sektoriaus

Jog darbdaviai rūpinasi savo darbuotojais, jiems apmokant vaistus nuo alkoholio, patvirtino ir Panevėžio apskrities priklausomybės centro gydytoja Živilė Joana Ilgevičiūtė.

„Susiduriame, kai darbdaviai atveža savo darbuotojus. Jie jais rūpinasi, nori, kad jie išsigydytų ir užmoka už paslaugas“, – kalbėjo medikė.

Pasak jos, didelės darbdavių pastangos matomos, kai darbuotojas yra itin vertinamas: „Paprastai tai būna geri, nusipelnę darbuotojai, tik kad turi problemą su alkoholiu“.

Ž. J. Ilgevičiūtė sakė pastebėjusi, kad dažniausiai darbdaviai apmoka už techninių ar žemės ūkyje dirbančius darbuotojus.

Priklausomybės ligų centruose alkoholiu piktnaudžiaujantiems darbuotojams yra suleidžiamas vaistas, vadinamas „torpeda“. Jo poveikis gali būti trims, šešiems mėnesiams ar vieneriems metams. Už šiuos vaistus besigydančiajam reikia apsimokėti pačiam. Pavyzdžiui, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre vaistai pusmečiui kainuoja 70 Lt, metams – 114 Lt.

Už girtą darbuotoją darbe baudžiamas ir darbdavys

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai metais darbo metu būdami neblaivūs žuvo 8 darbuotojai (iš viso – 57), sunkiai susižalojo – 16 (iš viso – 140). Vis dėlto statistika rodo, kad nelaimingų atsitikimų, kai darbo metu žūva neblaivūs darbuotojai, mažėja. Dažnumo rodiklis (100 tūkst. darbuotojų) per metus nukrito nuo 0,7 iki 0,6.

Trys iš pernai metais neblaivių darbuotojų, žuvusių darbo metu, dirbo statybos sektoriuje – beveik visi traumas patyrė nukritę iš aukštai. Dažniausiai tai – 45 m. ir vyresni vyrai, kurių kraujyje nustatyta 0,46–5,35 promilės etilo alkoholio.

Dar šeši ir sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų dirbo su vienokiu ar kitokiu transportu susijusį darbą.

Šiais metais darbo metu jau žuvo du neblaivūs darbuotojai – jie mirė gaisro metu. Dar vienas nukrito iš 4,4 m aukšio pro pakabinamose lubose atsivėrusį plyšį ir sunkiai susižalojo. Tuo metu pernai per tą patį laikotarpį buvo registruotas tik vienas sunkiai nukentėjęs neblaivus darbuotojas.

„Visi įvykiai liudija vidinės kontrolės stoką, kai darbuotojams yra prielaidos pažeisti įmonės vidaus darbo tvarką. Neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įveikti. Toks darbuotojas tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams: sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus“, – komentavo Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė.

Pagal galiojantį Darbo kodeksą kiekvienas neblaivus darbuotojas turi būti nušalintas nuo darbo. Darbo vietoje esančiam neblaiviam ar nuo narkotinių medžiagų apsvaigusiam darbuotojui gali būti skirta bauda nuo 100 iki 300 Lt. Tokio darbuotojo nenušalinimas numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo 500 iki 5000 Lt.