„Aš ten praleidau daugiau nei dvejus metus, tai per tuos dvejus metus visko labai daug įvyko. Jeigu tuos metus būtų galima padalinti etapais, tai pirmasis būtų, kai tu atvažiuoji į visiškai nežinomą šalį, turi įsikurti, užmegzti visus ryšius, susipažinti – tai buvo toks labai aktyvus laikotarpis“, – apie atvykimą į Kiniją pasakojo diplomatas T. Ivanauskas.

T. Ivanauskas/Stop kadras

Kultūrinis „boikotas“

Diplomatas pasakojo, kaip kinai pradėjo kultūrines atakas prieš Lietuvą: „Tai jau prasidėjo gegužės mėnesį, kai Lietuva išstojo iš buvusio 17+1 formato. Tada jau mano partneriai, su kuriais mes puikiai bendravom, pradėjo atšaukinėti renginius. Dėl tam tikrų aplinkybių jie labai neaiškina, kodėl vyksta tam tikri atšaukimai. Pagrindinis viso ko atšaukimas buvo rudenį, kai ambasadoriai buvo atšaukti nuo konsultacijų ir tada tiesiog visus lietuviškus renginius atšaukė.“

Lūžis esą įvyko, kada lietuvis turėjo išvykti iš šalies.

„Aš buvau grįžęs komandiruotei trims savaitėms į Lietuvą – pirmą kartą per tuos dvejus metus. Paskui skridau į Seulą ir iš Seulo turėjau grįžti į Pekiną. Man būnant Seule, paaiškėjo ta situacija, kad, tikriausiai, visi Lietuvos diplomatai bus atšaukti. Mano kolegos, kurie buvo ambasadoje ir sekė visą situaciją, pranešė, nes aš buvau Seule, tikrai nežinojau, kas ten vyksta. Girdėjau tam tikrus gandus, bet visų detalių aš nežinojau. Ir mano šeima buvo ten. Ji buvo likusi Pekine, laukė manęs parskrendančio. Ir aš buvau informuotas kolegų iš ambasados, kad kol kas man grįžti nerekomenduojama ir geriausia man būtų grįžti į Lietuvą, laukti tolimesnių žinių“, – pasakojo T. Ivanauskas.

Neteko diplomatinės apsaugos

Diplomatų statusas buvo gana aiškus – jie skubiai evakavosi iš šalies. Kinai paprašė atiduoti ir imunitetą pažyminčias korteles.

„Tai yra tiesiog tokia paprasta ID kortelė, kurią vienintelę kinai supranta. Mes, aišku, visi turime diplomatinius pasus, bet ten kiniškai nėra nieko parašyta. Jie pavarto ir nesupranta, kas tai yra, jiems tai niekuo nesiskiria nuo paprasto paso. Net ir viešbutyje ar skrydžiuose jie ieško vizos. Kiek aš girdėjau, tikriausiai be tos kortelės tu nebetenki tos diplomatinės apsaugos ir tau tiesiog nebesaugu ten gyventi. Tikriausiai esi kaip nelegalus asmuo, nes mes, kaip diplomatai, turime tą bevizį įvažiavimą, todėl galėjome be vizų įskristi. Atėmus šias korteles, tikriausiai mums būtų reikėję vizas darytis ir t. t. Manau, kad buvo priimtas tikrai geras sprendimas mus visus sugrąžinti iki tol, kol diplomatiniu būdu viskas bus išsiaiškinta“, – svarstė pašnekovas.

Stop kadras

Išgirdęs naujienas apie tai, kad nesaugu grįžti į Kiniją, diplomatas nedelsdamas grįžo į tėvynę.

„Nusipirkau bilietą į Vilnių ir parskridau. Laukiau kitų sprendimų, sekiau situaciją, kas vyksta ambasadoje, bendravau su šeima, ir po kelių dienų sugrįžo visi“, – sakė jis.

Tolimesni darbai – iš Lietuvos

Kalbėdamas apie dabartinius savo kaip Lietuvos Kultūros atašė darbus, diplomatas teigė, jog ne visi darbai sustojo.

„Su Kinija, kaip minėjau, tikrai nebėra, ką tęsti, bet aš dirbu ir su Pietų Korėja, tai visas mano kitų metų planas, kurį mes turėjome pateikti šiais metais, yra nukreiptas į Pietų Korėją, bei keletas renginių vyksta Taivane. Aš toliau su tuo ir dirbu per nuotolį“, – tikino diplomatas.

Kitais metais Pietų Korėjoje bus organizuojami ir kultūriniai projektai.

„Kitais metais pagrindinis, aišku, dalykas yra Jono Meko šimtmetis. Aišku, jis niekada nėra lankęsis Kinijoje, bet tikrai buvo pasekėjų, buvo nemažai kinų menininkų, kurie tuo metu irgi gyveno Niujorke, kurie buvo pažįstami su J. Meku ir kuriems darė įtaką visos tos veiklos ir apskritai to Niujorko gyvenimas“, – pasakojo vyras.

Dabartiniai santykiai su draugais iš Kinijos esą šilti.

„Aš iki šiol sulaukiu žinučių, tokių vos ne atsiprašymo žinučių iš kinų – draugų, kuriuos tikrai galiu pavadinti draugais. Jiems tiesiog yra labai nesmagu dėl tos visos situacijos ir jie atsiprašo, kad taip įvyko. Manau, kad kultūros žmonės yra mąstantys ir jie supranta, kodėl tai vyksta“, – užtikrintai kalbėjo T. Ivanauskas.

Manau, kad kultūros žmonės yra mąstantys ir jie supranta, kodėl tai vyksta.

Apie grįžimą atgal į Lietuvą diplomatas atsiliepė pozityviai.

„Mūsų daiktų ten nebėra – šeima turėjo per keletą dienų susipakuoti. Mes tiesiog tą butą pridavėme šeimininkams. Aš labai tikiuosi, kad toliau galėsiu dirbti su Pietų Korėja per nuotolį iš Lietuvos. Tai būtų daug lengviau, nes iš Kinijos išskristi ir į Kiniją sugrįžti yra labai sudėtinga. Tai yra tikriausiai pats ilgiausias trijų savaičių karantinas – tu esi uždarytas specialiuose viešbučiuose. Iš čia aš galiu keliauti – galiu nuskristi į Seulą, į tą patį Taivaną, jeigu reikia. Iš čia būtų labai patogu dirbti“, – dalijosi mintimis pašnekovas.