Keis Žuvininkystės įstatymą

Baltijos jūros priekrantėje vienu kilometru į abi puses nuo Klaipėdos uosto molų galų ir pusės kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių gali įsigalioti verslinės žvejybos draudimas. Bet kokiais žvejybos įrankiais tose vietose būtų draudžiama gaudyti žuvis intensyviausios žuvų migracijos metu nuo rugpjūčio 1 iki spalio 31 dienos. Tačiau visiškai nebebūtų ribojama žvejyba kitose Baltijos jūros vietoje 300 metrų atstumu nuo kranto.

Tokiam pasiūlymui jau pritarė Vyriausybė, tačiau jis dar turi būti patvirtintas Seime priimant Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Planuojama, kad naujas pakeitimas įsiteisins nuo kitų metų pradžios.

Jis turės įtakos Baltijos jūros priekrantės žvejybai, nes didžiausia migruojančių žuvų koncentracija yra kaip tik tose vietose, kur planuojama drausti žvejybą.

Švelnesnis ribojimas dėl Rusijos

Iš pradžių buvo planuota dar labiau suvaržyti žvejybą žuvų migracijos metu, tačiau daliai siūlymų nepritarta.

Nuspręsta, kad neršto metu nereikėtų pernelyg riboti žvejybos. Priežastis siejama su Rusija, mat jai Kuršių mariose priklauso 75 proc. dalis. Rusija šiame vandens telkinyje kasmet intensyvinanti verslinę žvejybą, todėl Lietuvai neva, nėra prasmės įvesti papildomus ribojimus dėl migruojančių žuvų.

Tai iš dalies siejama ir su populiariausiomis migruojančiomis žuvimis - stintomis. Jų žvejybos intensyvumas yra smarkiai padidėjęs. Jei anksčiau stintas verslininkai gaudydavo tik Nemuno žemupyje, tai daugiau nei du dešimtmečius jos intensyviai gaudomos ir Baltijos jūros priekrantėje. Taip pat stintas intensyviau imta gaudyti ir Kaliningrado srityje, nors anksčiau ten jų žvejyba nebuvo populiari.

Nedraus šalutinio laimikio

Tačiau bendrai žvejybos laimikių Kuršių mariose kasmet vis mažėja, tarp jų ir migruojančių žuvų. Priežastis ta, kad žvejyba yra pernelyg intensyvi.

Lietuvos gamtos tyrimų centras yra pateikęs rekomendacijas dėl Kuršių marių žuvų išteklių saugojimo. Mokslininkai siūlo keisti žvejybos reglamentavimą. Kol kas neaišku, kada ir kaip tai bus daroma.

Dabar vykdant vienos ar kitos rūšies žuvų žvejybą žvejams leidžiama gauti iki 10 proc. šalutinio laimikio. Siūloma uždrausti šalutinį laimikį, tačiau Vyriausybės nusprendė, kad jis kol kas turėtų likti. Kuršių marių žvejybos įmonės aukciono būdu yra įsigijusios teisę į žvejybą, turėdamos lūkesčius, kad galės papildomai parduoti iki 10 proc. šalutinio laimikio.

Lietuvoje nesukurta menkaverčių žuvų sandėliavimo ir perdirbimo sistema, todėl šalutinis laimikis tarsi tampa šešėlinės ekonomikos dalimi. Anksčiau buvo bandoma drausti bet kokį šalutinių žuvų pasiėmimą iš tinklų. Bet paaiškėjo, kad ta priemonė yra keista, nes nebuvo prasmės išmesti sugautas ir jau pridususias žuvis.