- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės įmonėms nebeleidžiant sudaryti vidaus sandorių, kai kurios jų jau ieško ir randa būdų, kaip draudimą apeiti, tačiau kai kurie parlamentarai nenusiteikę greitai tam užkirsti kelią.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, kad vidaus sandorių draudimo kol kas bando išvengti dvi įmonės – „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.
„Įstatymas nedraudžia, tai pradėjo daryti („Lietuvos energija“ – BNS) kitokius vidaus sandorius – ne vertikalius pirkimus – motina iš dukros, kurie uždrausti, o horizontalius – dukra iš dukros. Neapgalvojome ir tuo pasinaudojo“, – BNS sakė D. Vilytė.
Ji taip pat nurodė, kad siekiant apeiti draudimą, įmonė renkasi neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir paslaugas „iš motinų perka dukros“.
Pasak D. Vilytės, „Lietuvos energija“ su VPT dėl to nesikonsultavo, o gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimą. D. Vilytės teigimu, VPT tam būtų pasipriešinusi: „Mes būtume naikintuvus pakėlę“.
„Lietuvos geležinkeliuose“, anot jos, situacija kiek kita.
„Sandorių „dukra su dukra“ kol kas neužfiksavome. Ten jie svarsto apie holdingines paslaugas. Turi tokių idėjų... daug dukterinių organizacijų mato neperkančiosiomis organizacijomis. Todėl toje vietoje turime atvirą diskusiją, nes jau buvo keli teismo sprendimai, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės turi būti perkančiosiomis organizacijomis“, – tvirtino D. Vilytė.
Anksčiau Ekonomikos komitete tikinusi, kad „prie vidaus sandorių valstybinėse įmonėse temos reiktų grįžti“, dabar VPT yra kiek atsargesnė – ji abejoja, ar papildomais draudimais pavyks išspręsti problemą, todėl dabar „gryninamos pozicijos“.
„Norėtųsi, kad nebūtų tokia draudimų ir užkardinimo kultūra valstybėje. (...) Matyt, reikia ieškoti kitų priemonių. Reikia galvoti, kad mes nebūtume kažkokie laukiniai Europos kontekste, kad mūsų valstybės įmonės neturėtų griežtesnių sąlygų nei yra, pavyzdžiui, Vokietijos geležinkeliai. Kad nešaudytume sau į kojas. Bet iš kitos pusės, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – aiškino VPT vadovė.
Pasak jos, šiuo klausimu bus analizuojama tarptautinė praktika.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė įsitikinusi, kad vidaus sandorių draudimus valstybinėse įmonėse nedavė naudos, o sukomplikavo padėtį.
„Įmonės ieško tokių kelių, kaip tos neskelbiamos derybos, kurios per Europos Sąjungos teisės prizmę, yra dar blogiau nei vidaus sandoris – vidaus sandorius direktyvos leidžia, o neskelbiamos derybos apribotos“, – aiškino ji Seime vykusiame pasitarime dėl padėties viešuosiuose pirkimuose.
Pasak jos, būtų geresnė išeitis būtų tiesiog nuspręsti, kokioms paslaugoms įsigyti būtų galima leisti vidaus sandorius.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad griežtinti vidaus sandorių kol kas neketinama. Kiti komiteto nariai taip pat nerodo tokios iniciatyvos.
Pasak R. Sinkevičiaus, bus laukiama, ką dėl vidaus sandorių Lietuvoje nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.
„Kai sulauksime, tada galvosime, ką reikia daryti“, – BNS teigė komiteto vadovas.
„Nereikia savęs apgaudinėti – jeigu jau uždraudžiam pirkti iš susijusių įmonių motinai, tai negalima leisti, kad susijusios įmonės tarpusavyje iš savęs pirktų“, – pridūrė parlamentaras.
Jis taip pat pasipiktino, kad pernai „Lietuvos geležinkeliai“ rekordiškai daug pirko iš susijusių įmonių – už 102 mln. eurų: „Tokio pirkimo masto nebuvo net prie Dailydkos.“
Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad valstybės įmonės turėtų taikyti aukščiausius standartus ir jų lėšos turėtų būti naudojamos skaidriai, be jokių schemų.
„Tie signalai nėra geri, jeigu ieškoma būdų, kaip apeiti įstatymą ir padaryti, kad būtų geriau ne valstybei, o kažkokiems interesams. Tas piktina“, – A. Bilotaitė.
Anot jos, Vyriausybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę: „Ministrai iš atsakingų sričių įmonių vadovų gali pareikalauti, kad nebūtų tokie dalykai toleruojami.“
Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą. Savivaldybėms juos leido, bet su tam tikromis sąlygomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasaulyje – jau 23 milijonai milijonierių: iš kur jie atsiranda?4
Pasaulyje 5 proc. padaugėjo milijonierių, kurių likvidaus turto vertė siekia milijoną ir daugiau. Šiandien milijonierių visame pasaulyje – 23 mln. Iš kur jie atsiranda, pasakojo ekonomistas, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir ve...
-
Seimas linkęs pritarti savivaldybių rinkliavai iš jų krantuose prisišvartuojančių laivų1
Seimas linkęs leisti prie vandens telkinių esančioms arba savo teritorijoje jų turinčioms savivaldybėms imti rinkliavas iš trumpam laikui jų krantuose prisišvartavusių laivų ar kitų vandens transporto priemonių. ...
-
Seimas svarstys siūlymą nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos priežiūros institucijas
Seime ketvirtadienį pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti siekiama nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos priežiūros institucijas ir užtikrinti reguliavimo nuoseklumą. ...
-
Seimas linkęs pritarti pokyčiams dėl Lietuvos banko įgaliojimų1
Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma, kad Lietuvos bankas ir asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę už finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, galėtų išspręsti klau...
-
Seime pateiktas projektas, numatantis griežtesnes sąlygas azartinių lošimų verslui2
Seime ketvirtadienį pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūlomi griežtesni ribojimai minėtam sektoriui. ...
-
Seime pateiktas siūlymas padidinti Lietuvos kvotą TVF 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių5
Seime ketvirtadienį pateiktas siūlymas padidinti Lietuvos kvotą Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), nuo 441,6 mln. SST iki 662,4 mln. SST. ...
-
N. Mačiulis: kol kas nebus labai staigaus būsto rinkos atsigavimo3
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažinus palūkanų normas 0,25 proc. punktais, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atnaujintos ECB prognozės rodo, jog tikėtina, kad palūkanos bus ma...
-
ECB 2024 ir 2025 metams prognozuoja infliaciją – didesnę nei tikėtasi anksčiau1
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pareiškė, kad prognozuoja, jog 2024 ir 2025 metais infliacija euro zonoje bus didesnė, nei buvo manoma anksčiau. ...
-
Prakalbo apie didelę problemą nuo liepos: verslininkai turistams bus lyg policininkai?
Kelionėms po Lietuvą šiemet išleidžiame mažiau ir keliaujame trumpiau. Dažniausiai tik savaitgaliais ar vos vieną dieną. Nors ilsėtis Lietuvoje tautiečiai mėgsta, mato ir daug problemų. ...
-
Ūkininkai vėl neatmeta galimybės protestuoti: žemės ūkio ministru matytų K. Starkevičių1
Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad siūlymas didinti akcizus ir skirti šias lėšas gynybos finansavimui yra gali pabloginti sektoriaus konkurencingumą. Anot jo, „užtektų nedidelės kibirkšties&ldquo...