Daugiau nei 100 pasaulio šalių veikiančios rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje susidomėjimas brangesnėmis prekėmis auga ir jų šalyje parduodama daugiau nei pačių pigiausių.

Aukščiausių kainų segmento maisto ir buities prekių pardavimai Lietuvos didžiuosiuose prekybos tinkluose pernai pasiekė 30,5 proc., kai žemiausių kainų prekių segmentas sudarė tik 15,4 proc. Abiejų grupių prekių pardavimai per metus padidėjo atitinkamai 12,5 bei 9,2 punkto.

„Po krizės atsistačius perkamajai galiai, padidėjo paklausa išskirtiniams produktams, atitinkamai susiformavo ir didesnė jų pasiūla. Nuo 2012 metų sveikata yra pats svarbiausias Lietuvos vartotojų rūpestis, todėl nenuostabu, kad kyla susidomėjimas ir sveikumą bei kokybę reprezentuojančiais produktais. Parduotuvėse taip pat atsirado sveikų arba ekologiškų prekių lentynos, kuriose siūlomos prekės kainuoja net iki kelių kartų daugiau nei įprastos. Objektyvi pardavimų statistika rodo, kad ir patys vartotojai ne visuomet nori save riboti“, – sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

2015 metais pusė vargingiau gyvenančių – iki 400 eurų pajamų per mėnesį gaunančių – šalies pirkėjų leido sau tik būtiniausius maisto produktus, aktyviai ieškojo nuolaidų ar pirko nukainotas prekes.

Tuo tarpu kas trečias aukštas, 900 eurus per mėnesį viršijančias pajamas gaunančių pirkėjų maisto pirkimų įpročių apskritai nekeitė, nors ir teigė, kad kainos pakilo.

Duonos ir makaronų kainos

Šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su sausiu-kovu pernai, šalies parduotuvėse duona ir makaronai pabrango po kelis procentus (1,6 ir 2,7 proc.), iki 5 proc. pigo miltai, grietinė, pienas. Mažas pajamas gaunantys vartotojai yra labai jautrūs būtiniausių maisto produktų kainoms ir sumažėjusiu vartojimu iškart reagavo į duonos ir makaronų kainų pakilimą, šių produktų pardavimai smuko 1,3 ir 5,9 procento.

Tuo tarpu ne pirmojo būtinumo prekės – viskio – kategorijoje buvo užfiksuotas ir vidutinės kainos padidėjimas (4,7 proc.), ir išaugę pardavimai (20,7 proc.). 

„Įsižiebęs vadinamasis kalafioro skandalas priminė, kokie skirtingi pirkėjų prioritetai ir elgsena. Net vieno produkto ar prekės ženklo kainos pokytis gali lemti rezonansinį atsaką ir besiformuojančią bendrą nuomonę apie kainų lygį šalyje. Prekybos tinklai šiuo metu susiduria su iššūkiu, kaip suprasti skirtingų pirkėjų segmentų lūkesčius ir kaip juos individualiai patenkinti. Dabar tai, kas tinka visiems pirkėjams, netinka niekam“ - sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims I. Lepp.

„Nielsen“ tyrimo duomenimis, net 97 proc. respondentų teigia, kad maisto ir pirmo būtinumo prekės brango, nors dalis jų tikslių kainų nebuvo įsidėmėję. Jautriausia kainų pokyčiams pirkėjų grupė (56 proc.) kainas žinojo, tuo tarpu gyvenantieji pasiturinčiai (67) proc. – ne.

Priklausomai nuo gaunamų pajamų, skiriasi ir Lietuvos pirkėjų reakcija į kainų augimą: taupantys pirkėjai ieško visų įmanomų galimybių apsipirkti pigiau bei perka mažiau. Vos 8 proc. tokių pirkėjų pasakė, kad kilę kainos jų pirkimo įpročių nepakeitė, tuo tarpu brangę prekės niekaip neveikė net 36 proc. aukštų pajamų pirkėjų elgesio.

„Nielsen“ atliko metinę didžiųjų miestų gyventojų apklausą 2016 metų sausio-vasario mėnesiais. Tyrime buvo apklausti 720  respondentų, atsakingų už pirkimą namų ūkiui.