- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje. Anot jo, siūlymai taip pat bus išsiųsti opozicijai.
„Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme. Aptarėme, kad bus išsiųsta ir opozicijai, jog būtume visi vienodai informuoti“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo E. Gentvilas.
„Tie variantai yra pagrindas diskusijose savo partijose. Artimu metu premjerė tikisi sukviesti visus, kai bus išspręsta krašto apsaugos ministro laikina krizė“, – teigė jis.
E. Gentvilas tikino traktuojantis pasiūlytus variantus kaip žingsnį į priekį. Jis neatmetė, kad dar bus galimi ir kiti pasiūlymai gynybos finansavimui.
„Turime grįžti ir analizuot variantus. Aš juos traktuoju kaip žingsnį į priekį ir svarbu, kad pradėtume kalbėti, kurį iš variantų pasirinkti, arba, kaip premjerė sako, galėtų gimti dar variantas F, H ir t. t.“ – aiškino parlamentaras.
„Aš nuo vaikystės esu optimistas“, – paklaustas, ar tikisi susitarimo dėl gynybos finansavimo iki kadencijos pabaigos, sakė jis.
Aš juos traktuoju kaip žingsnį į priekį ir svarbu, kad pradėtume kalbėti, kurį iš variantų pasirinkti, arba, kaip premjerė sako, galėtų gimti dar variantas F, H ir t. t.
A. Armonaitė: gerai, kad yra paskaičiavimai dėl galimų gynybos finansavimo modelių
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė pirmą kartą išvydusi galimus gynybos finansavimo modelius ir dėl jų partijos bei kitos organizacijos dabar turės spręsti išgirdusios argumentuotą informaciją, paremtą skaičiais.
„Pirmą kartą šiandien pamatėme modelius. (...) Yra dvi dalys logiškos, viena – pastovi finansavimo dalis iš tvaresnių šaltinių, kita iš kintamųjų šaltinių, pvz. obligacijos, skolinimasis ir pan. Šita kryptis logiška“, – teigė A. Armonaitė.
„Yra įvairūs pasiūlymai, dabar labai svarbu sugrįžti į politines partijas, profsąjungas, verslo organizacijas, pasitarti, pasižiūrėti. Yra dalykiniai argumentai su skaičiais, dabar galime svarstyti“, – kalbėjo ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė taip pat aiškino, kad ilgos diskusijos dėl finansavimo modelio nėra blogas dalykas, nes tai yra geriau negu „strigti ir neturėti jokių rezultatų“. Vis tik ji pažymėjo, kad norėtųsi, jog opozicija taip pat dalyvautų diskusijose.
„Iš patirties formuojant valdančiąją koaliciją galiu pasakyti, kad geriau jau išsidiskutuoti labai plačiai ir eiti į sprendimą sparčiau, negu strigti ir neturėti jokių rezultatų. Manau, kad gerai, jog yra paskaičiavimai“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
„Norėtųsi, kad opozicija dalyvautų ir sprendimai būtų bendri“, – pažymėjo ji.
Pirmadienį vykusiame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime aptarti keturi baziniai variantai dėl tvaraus finansavimo šaltinių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, sutarta, kad šiuos modelius dabar aptars Trišalė taryba.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...