E. Leontjeva pabrėžia, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, įstatyme svarbu numatyti aiškias ir skaidrias dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo priežastis, užtikrinti jų pagrįstumą ir numatyti baigtinį jų sąrašą. Priešingu atveju, įstatymas nepagrįstai praplės labai konkretų KT sprendimą.

Ji pažymi, kad pensijų kaupimo sistemoje naujai atsirandanti funkcija nagrinėti prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir priimti dėl to sprendimus, turi būti deleguota valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui arba kitai pasirinktai valstybinei institucijai.

„Tai leis užtikrinti, kad žmonės, kuriems dėl išimtinių gyvenimo aplinkybių kaupti yra netikslinga, galės palikti privatų kaupimą antroje pensijų pakopoje, tačiau nebus sukelta banga nepagrįstų prašymų ir bergždžios biurokratijos. Tik taip užtikrinsime, kad gyventojai dalinsis apsirūpinimo senatvėje našta su valstybe ir bus pakankamai motyvuoti kaupti savarankiškai“, – pranešime cituojama E. Leontjeva.

LLRI prezidentė taip pat pabrėžia, kad prašymo nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje dėl išimtinių priežasčių nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas reikalauja vieningo vertinimo, pakankamų kompetencijų bei išteklių. Todėl, anot jos, negali būti užkrautas pensijų fondams, kurie licencijuoti visiškai kitai veiklai.

Tai leis užtikrinti, kad žmonės, kuriems dėl išimtinių gyvenimo aplinkybių kaupti yra netikslinga, galės palikti privatų kaupimą antroje pensijų pakopoje (...)

 

„Tokia atsakomybė jiems kurtų neproporcingą administracinę naštą, neigiamai paveiktų apdraustųjų interesus ir pensijų fondų grąžą, sukurtų žalingą susipriešinimą. Valstybės institucija, savo ruožtu, galėtų objektyviai vertinti atvejų pagrįstumą ir prisiimti su įstatymo vykdymu susijusią teisminio bylinėjimosi riziką“, – tikino E. Leontjeva.

ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų – galimybė turėti daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.

Norima taip pat padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Vis tik SADM siūlant lengviau pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo dėl sunkios ligos ir kitų svarbių priežasčių, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad pokyčiai yra teigiami, tačiau vis dar nepakankamai patrauklūs gyventojams.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.