„Reikia mažinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą, taip pat gerinti mokesčių administravimą. „Šešėlinė“ ekonomika yra problema visose pasaulio šalyse, tačiau senėjančioje visuomenėje ir žemo produktyvumo šalyje, kokia yra Lietuva, turite rimtai kovoti su „šešėline“ ekonomika“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria (Anchelis Gurija).

Anot jo, darbo našumas bei BVP vienam gyventojui Lietuvoje atsilieka nuo EBPO vidurkio.

„Šalies eksportas rodo geresnius rezultatus, tačiau jūs daugiausiai eksportuojate žemos pridėtinės vertės produktus. Lietuvoje visuomenė sensta ir tai ateityje kels vis didesnių problemų. Šią problemą reikia spręsti darbo santykius bei sveikatos apsaugos sistemą reguliuojančiais įstatymais“, – sakė A. Gurria.

Ketvirtadienį Lietuvos ekonomikos vertinimą pristačiusi EBPO Lietuvai taip pat rekomenduoja didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Taip pat rekomenduojama stiprinti Valdymo koordinavimo centro stebėsenos pajėgumus, supaprastinti bankroto pradžios procedūras, sukurti palankesnes restruktūrizavimo sąlygas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė, kad EBPO rekomendacijos sutampa su EBPO identifikuotomis problemomis ir joms spręsti šalis pasinaudos narystės organizacijoje privalumais.

Oficialu: tapo 36-ąja nare

Lietuva oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Prancūzijos vyriausybėje ketvirtadienį deponuoti prisijungimo prie EBPO konvencijos ratifikaciniai raštai, pranešė Lietuvos prezidentūra.

Ketvirtadienį Lietuvoje besilankančiam EBPO vadovui A. Gurria (Ancheliui Gurijai) prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybinį apdovanojimą už paramą Lietuvai siekiant narystės EBPO.

Pasak prezidentės, Lietuva yra pasiruošusi kartu su EBPO ieškoti geriausių sprendimų globalios ekonomikos iššūkiams atremti.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvai būtina ir toliau maksimaliai išnaudoti EBPO narystės naudą ir ekspertinę pagalbą stiprinant inovacijų politiką, didinant darbo našumą ir mažinant socialinę atskirtį.

Specialiai išleistoje ekonomikos apžvalgoje EBPO pabrėžia, kad nors per pastaruosius 10 metų ekonomikos augimas Lietuvoje buvo didesnis negu daugumoje šios organizacijos narių, vis dar išlieka didelė socialinė atskirtis, reikalingi sprendimai senstančios visuomenės iššūkiams valdyti ir emigracijai mažinti.

Gegužės 3 dieną Lietuva oficialiai pakviesta prisijungti prie EBPO konvencijos, stojimo į organizaciją sutartis pasirašyta gegužės pabaigoje. Seimas praėjusią savaitę ratifikavo Lietuvos stojimo į EBPO sutartį.

Derybas dėl narystės Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį.

Iš pradžių narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos maždaug 2,8 mln. eurų, o nuo 2022 metų šis mokestis turėtų mažėti iki 1,8 mln. eurų.

Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.