Iš paukščio skrydžio įspūdingus panoraminius vaizdus fiksuojantis verslininkas Saulius Sėjūnas šią veiklą vadina ir hobiu, ir verslo dalimi. Įgyvendinti sumanymą, kuriam reikia įrangos, kainuojančios kaip naujintelaitis automobilis, šiauliečiui padėjo verslumo skatinimo priemonės.

Investicija – į vertingą pirkinį

Maždaug prieš trejus metus bendrovę „Sport Supply“ įkūręs S.Sėjūnas šiandien duoną pelnosi iš medžiagų, skirtų stadionams, bėgimo takams, multifunkcinėms sporto aikštelėms statyti, tiekimo.

Vienam didžiausių Vokietijos gamintojų Baltijos šalyse atstovaujantis šiaulietis pasidžiaugė, kad verslas klostosi neprastai. Įmonė, kuri kol kas išsiverčia su trijų darbuotojų komanda, pernai turėjo apie 3 mln. litų apyvartą.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad be lengvatinės Verslumo skatinimo fondo paskolos, už kurią garantavo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), mintis apie naujos veiklos planus būtų tekę atidėti ateičiai.

Didžiąją gauto kredito dalį šiaulietis skyrė specialiai įrangai – skraidyklei ir profesionaliai fototechnikai bei objektyvui įsigyti. S.Sėjūno skaičiavimu, visa tai atsiėjo apie 50 tūkst. litų.

„Skraidantis aparatas iš žemės valdomas radijo bangomis, o prie jo montuojama kino arba fotokamera. Tokiu būdu iš aukštai galima filmuoti, fotografuoti renginius, kokius nors gamtos, statybos objektus ir panašiai. Be abejo, šia technika reikia mokėti naudotis, ji reaguoja į vėją, gali lengvai sudužti, – pasakojo verslininkas. – Kartais mūsų įmonei taip pat prireikia tokių paslaugų, tad pamaniau, kad ir pats galiu tuo užsiimti. Parengiau verslo planą ir jį įgyvendinau. Galima sakyti, kad tai yra papildoma veiklos sritis šalia to, kuo jau užsiimame.“

Domina ir dvarų šeimininkus

Saulius neneigė, kad lengvatinė paskola tapo dideliu palengvinimu. „Žinoma, šį verslo projektą būčiau įgyvendinęs bet kokiu atveju, tačiau gerokai lėčiau, nes nebūčiau galėjęs iš karto įsigyti tokių profesionalių priemonių“, – pripažino pašnekovas.

Nors naująja veikla S.Sėjūnas užsiima vos tris savaites, šiaulietis neabejoja, kad kol kas kaip hobis atrodantis užsiėmimas taps dar viena verslo niša. „Jau dabar galiu pasakyti, kad tokios paslaugos poreikis yra, sulaukėme ir pirmųjų užsakymų. Tokia paslauga aktuali statybininkams, kelininkams, sodybų, dvarų šeimininkams“, – vardijo pašnekovas.

Vis dėlto šiaulietis abejoja, ar ši veikla galėtų tapti vieninteliu pajamų šaltiniu. „Galbūt susikurti darbo vietą sau pačiam – ir realu, nelygu, kokie žmogaus poreikiai. Tačiau jei iš to tektų mokėtų algas kitiems, išlaikyti biurą ir panašiai – būtų sudėtinga. Be to, nereikia pamiršti, kad tai – sezoninė veikla“, – situaciją įvertino pašnekovas.

Anot verslininko, šiandien optimistiškai žiūrėti į ateitį jam leidžia tik tai, kad jo veikla neapsiriboja vien regiono ar šalies rinka.

„Labai džiaugiuosi, kad mano verslas neapsiriboja tik Lietuva, bet yra tarptautinis. Jei jį reikėtų plėtoti lokaliai, nebūčiau taip optimistiškai nusiteikęs. Dirbant mažoje rinkoje būtų sudėtinga išgyventi“, – pripažino pašnekovas.

Darbas nuverčia kalnus

Koks buvo paties Sauliaus kelias į nuosavą verslą?

„Dirbau vienoje Šiaulių įmonėje, kuri specializavosi sporto srityje, užmezgiau daug kontaktų ir vieną dieną nusprendžiau pabandyti dirbti sau. Susisiekiau su savo partneriais Vokietijoje, kurie manimi pasitikėjo, ir nors jie pasveikino mano iniciatyvą, pradžia buvo atsargi. Jų suteikto kredito limitas buvo nedidukas, tačiau pamažu apimtys didėjo ir didėjo“, – prisiminė pašnekovas.

S.Sėjūnas neneigė, kad pradedant verslą labai svarbu tiek finansai – pradinis kapitalas, tiek patraukli idėja, tačiau, pašnekovo teigimu, to suabsoliutinti nereikėtų.

„Pagrindinis variklis – darbo kiekis ir jo kokybė, efektyvumas. Teks nusiteikti, kad reikės labai labai daug dirbti“, – verslininkų kasdienybės neidealizavo pašnekovas.

Šiaulių universitete psichologijos ir socialinės pedagogikos studijas baigęs S.Sėjūnas pripažino, kad įgyta specialybė turi mažai ką bendra su jo verslo specifika. Tačiau šiaulietis mano, kad reikiamų žinių spragas galima užpildyti savarankiškai.

„Vadybos ar kažkokių finansinių žinių stygiaus nepajutau, tiesiog daug kuo domiuosi, visko, ko man reikia, susižinau, išmokstu. Žinoma, skaudaus ir brangaus techninio broko išvengti nepavyko“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Už verslo liudijimą – 1 litas

Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė pripažino, kad ketvirtasis pagal dydį šalies miestas pirmiausia garsėja stipria pramone.

Valdininkė vardijo vienas pajėgiausių įmonių – neaustinių medžiagų fabriką, taros, dviračių, televizorių gamyklas, taip pat maisto, odos pramonės atstovus.

„Tačiau labai džiaugiamės ir dėl smulkiųjų verslininkų, kurie sugeba pasinaudoti INVEGOS ar kitų verslo skatinimo agentūrų priemonėmis, pritraukti į miestą investicijų“, – teigė savivaldybės atstovė.

A.Tutkutė neabejoja, kad Šiauliuose iniciatyviems, veikliems žmonėms verslo aplinka yra palanki, pradedantiesiems verslininkams įvairių skatinimo projektų siūlo tiek savivaldybė, tiek ekonominiai ir socialiniai partneriai.

„Vieno banko atlikta analizė iliustruoja, kad mieste yra daugiau besisteigiančių įmonių per metus, palyginti su šalies vidurkiu. O įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, siekia maždaug vidurkį. 2013-aisiais, palyginti su 2012 m., darbo užmokesčio vidurkis Šiauliuose padidėjo 10 proc., – gerus ženklus vardijo pašnekovė. – Žinoma, anksčiau, kol kainos buvo mažesnės, verslo liudijimų buvo išsiimama daugiau. Tad turime minčių išskirti daugiau tokių skatintinų veiklų, kur išsiimti verslo liudijimą kainuotų 1 litą.“

Tenka kaišyti žinių spragas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginio valdymo katedros profesorius, Verslo strategijos instituto direktorius Robertas Jucevičius pripažino, kad kol kalbama apie pradinį verslo etapą, prigimtinės žmogaus savybės, būdo bruožai, antrepreneriška gyslelė – labai svarbūs, o neretai – kur kas svarbesni dalykai nei formalusis išsilavinimas.

Tačiau tam tikru momentu, profesoriaus teigimu, be specialiųjų studijų išsiversti vargu ar pavyks.

„Kai įmonės valdymą reikia profesionalizuoti, kai atsiranda tam tikras žmonių ratas, tik prigimtinių savybių, vadovautis vien sveiku protu nebepakanka. Žinių spragas vis tiek teks kaišyti. Jei žmonės sėkmingai dirba, jie įdeda nepaprastai daug darbo. Tačiau net ir tai yra tik dalis to, ko jie galėtų pasiekti, turėdami specialių žinių. Vertėtų atkreipti dėmesį, kaip sėkmės lydimi verslininkai aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose. Jie renkasi juos pagal tai, kokių specifinių žinių – finansų, strategijos ar rinkodaros – trūksta“, – kalbėjo mokslininkas.

Profesorius įsitikinęs, kad verslo ir vadybos krypčių studijos turintiems minčių apie nuosavą verslą suteiktų neabejotino konkurencinio pranašumo.

„Bet kokiu atveju su atitinkamų žinių bagažu imtis verslo lengviau. Tokios studijos yra galimybė sudominti ir suteikti įrankius, kad jauni žmonės savo idėjas galėtų realizuoti profesionaliau“, – teigė R.Jucevičius.

Finansinė parama verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės (iki 1 metų) ir pradedantieji verslininkai. Lengvatinės paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti bendrovės INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“. Pagal pastarąją priemonę paraiškas bendrovei INVEGA reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 d. Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.

Daugiau informacijos: www.invega.lt.