Europos Komisijai (EK) praėjusią savaitę atnaujinus statistinius duomenis, Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai – sostinė Vilnius ir likęs – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Jei tokiam skirstymui bus galutinai pritarta, ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir vakarų regionui bus skiriama didesnė ES parama, tuo metu Vilniaus regionui skiriamos ES paramos lėšos mažės.

Be Lietuvos, EK atnaujino dar trijų šalių skirstymą – pagal regionus taip pat suskirstytos Vengrija, Lenkija ir Airija. Šiuo metu dėl to vyksta trišalės Europos Parlamento, EK ir Ministrų Tarybos derybos – jas užbaigti ir skirstymą galutinai patvirtinti planuojama rudenį. Europos Parlamentas tokiam siūlymui jau yra pritaręs balandį.

„Atnaujinti statistiniai duomenys suteikia tikslesnį faktinį skirtingų regionų socialinės ir ekonominės padėties vaizdą“, – rašoma EK darbiniame dokumente, kurį matė BNS.

Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, toks skirstymas būtų konkretus įrankis mažinti atskirtį tarp skirtingai išsivysčiusių Lietuvos regionų.

„Dabar šie duomenys, kokie yra, rodo, kad Lietuvai bus prievolė planuoti kaip du regionus ir mažinti atskirtį savo šalyje. Tokiu būdu mes, žinoma, laimėsime mažesnį pinigų sumažėjimą (palyginti su 2014-2020 metų finansine perspektyva – BNS), nes didžiajame regione gyvena kur kas daugiau gyventojų, negu turtingame regione“, – BNS sakė B. Ropė.

Dabar šie duomenys, kokie yra, rodo, kad Lietuvai bus prievolė planuoti kaip du regionus ir mažinti atskirtį savo šalyje.

Jo duomenimis, jei 2021-2027 metais Lietuva būtų traktuojama kaip vienas regionas, šaliai skiriama sanglaudos fondų lėšų suma, palyginti su 2014-2020 metais, mažėtų apie 24 proc. iki maždaug 5,5 mlrd eurų, o šalį traktuojant kaip du regionus, ji siektų apie 6,5 mlrd. eurų.

Lietuva iki šiol statistiškai buvo traktuojama kaip vienas regionas. 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje ji buvo priskirta mažiau išsivysčiusių  regionų grupei, todėl jai buvo skiriama didesnė parama iš regionų plėtrai skirtos Sanglaudos politikos.

Pirminiame EK 2021-2027 metų finansinės perspektyvos pasiūlyme Lietuva jau buvo įvardinta pažengusiu – pereinamojo laikotarpio regionu, nes sparčiai augant Vilniaus regiono ekonomikai, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią perkopė 75 proc. ES vidurkio. Dėl to šalis prarastų nemažą dalį paramos lėšų, taip pat turėtų kofinansuoti didesnę ES lėšomis finansuojamų projektų dalį.

Pritarus naujam šalies skirstymui, ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio Vakarų regionui būtų skiriama didesnė ES parama, kuria būtų galima finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Tuo metu Vilniaus regione ES sanglaudos fondo lėšomis būtų galima finansuoti 50 proc. projektų vertės.

Lietuvos Vyriausybė dar 2016 metų pradžioje nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus – Vilniaus apskrities ir likusios dalies, taip siekdama užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą vidurio ir vakarų Lietuvai.

Eurostato duomenimis, bendras Lietuvos BVP vienam gyventojui rodiklis 2017 metais sudarė 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau Vilniaus regione BVP vienam gyventojui rodiklis buvo 12 proc. didesnis nei ES vidurkis, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione siekė 65 proc. ES vidurkio.

ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai – virš 90 procentų.

Lietuvai 2014–2020 metais parama iš Sanglaudos politikos siekė 6,901 mlrd. eurų, 2007–2013 metais šalis gavo 6,885 mlrd. eurų.