Tuo metu turto valdymo bendrovės „I Asset Management“ valdybos narys  „Baltic Green Fund“ investicijų direktorius Simonas Jurgionis teigia, kad 2020 metais įsigaliojęs ribojimas itin smarkiai paveikė miškininkystės rinką ir jos konkurencingumą, nes naujos tiesioginės užsienio investicijos į šį verslą praktiškai sustojo.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad Lietuva turi pateikti EK motyvuotą atsakymą, kodėl buvo priimtas įstatymas dėl miško įsigijimo ribojimų, ir to turėtų pakakti visoms galimoms abejonėms išsklaidyti.

„To paties Europos Komisija klausė, kai Lietuvoje buvo apribotas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, kuris yra 500 hektarų. Komisijai buvo atsakyta ir tuo būdu tos problemos išspręstos. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kuri turi panašius ribojimus, nors tam ir taiko kitokias priemones nei Lietuva“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad tiek žemės ūkio paskirties žemės, tiek miško kaina Lietuvoje yra mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl masina stambius užsienio investuotojus.

„Todėl dabar yra svarbu Europos Komisijai pateikti aiškią poziciją ir argumentus, kodėl buvo nuspręsta įvesti tokius ribojimus“, – BNS teigė K. Mažeika.

Pasak S. Jurgionio, šiuo metu didžiausias galimas valdyti ir įsigyti miško plotas daugumai investuotojų yra per mažas, jog pasiektų reikiamą masto ekonomiją.

„Įsigaliojus apribojimams tarptautiniai miškininkystės pramonės šakos investuotojai bei pramonės įmonės, kurie Lietuvoje dar nebuvo investavę, tokių investicijų nebesvarsto ir Lietuvą yra išbraukę iš potencialių šalių sąrašo. Priežastis labai paprasta – jie gali įsigyti tik 1,5 tūkst. hektarų ir tampa nekonkurencingi prieš kur kas didesnius plotus sukoncentravusius konkurentus“, – komentare BNS teigė S. Jurgionis

„Tik apribojimo panaikinimas galėtų sugrąžinti Lietuvos miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, jau nekalbant apie galimas teisines pasekmes“, – pridūrė jis.

S. Jurgionio teigimu, „Baltic Green Fund“ fondas Lietuvoje 2020 metų pabaigoje įsigijo didžiausią leistiną miško plotą, tačiau buvo ir yra pasiruošę investuoti kur kas daugiau į miškininkystę bei šios šakos vystymą.

„Deja, tam tiesiog neturime galimybių. Tokių investuotojų kaip mūsų fondas yra tikrai labai daug“, – sakė S. Jurgionis.

Tokį ribojimą įvedę buvusios kadencijos parlamentarai teigė, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų.

Prezidentas G. Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė. Kritikai sako, kad ribojimas gali trukdyti naujiems investuotojams.

Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad EK gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seimas draudimo nepanaikins. Anot jos, EK yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.

Apie EK įspėjimą dėl Miškų įstatymo pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt.