Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Visgi Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Jame nurodoma, kad EK informavus apie tokią preliminarią išvadą, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Žinių radijui praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlė EK peržiūrėti RRF plane numatytų mokestinių rodiklių terminus, tačiau pripažino, kad EK yra nelinkusi to daryti ir „netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“.

Pasak jos, Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“.

Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link.

 

Papildomas postūmis Lietuvos žaliajai pertvarkai

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos. EK pažymi, kad pakeistame plane labai daug dėmesio skiriama žaliajam kursui 37,4 proc. lėšų skiriant priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai.

Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos. Vienas jų skatins įmones naudoti saulės ir vėjo energiją, o kitas – pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Į planą įtrauktas skyrius „REPowerEU“ apima vieną reformą ir tris investicijų kryptis.

Papildomomis priemonėmis siekiama sparčiau įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą renovuojant tiek viešuosius, tiek privačius pastatus, perėjimą prie saulės ir vėjo energijos supaprastinant leidimų procedūras ir remiant tokių elektrinių statybą.

Naujos investicijos taip pat apims paskolas saulės arba vėjo energetikos vystytojams, įskaitant ir gyventojus, paramą švarią energiją naudojantiems laivams, plukdantiems krovinius iš Kauno į Klaipėdos uostą.

Europos Taryba dabar turi keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. Tarybos pritarimas leistų Lietuvai gauti 150 mln. eurų išankstinį „REPowerEU“ fondų finansavimą.

EK išaiškinimo Lietuva laukė šalyje stringant mokesčių reformos priėmimui. Vyriausybė ją Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti.

Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.