Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.
„Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą, kadangi buvo įmanoma tolesnė įvykių eskalacija. Sankcionuotos prekės sudarė viso labo apie 10–15 proc. viso krovinių srauto į Kaliningrado sritį. Likusias prekes ir toliau vežėme mes bei kiti Rytų Europos vežėjai“, – BNS Plius sakė Z. Buivydas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas teigė, jog didžiųjų Lietuvos vežėjų draudimas gabenti sankcionuotas prekes tranzitu nepaveiks, nes jie ten nieko nevežė.
Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą.
„Galiu kalbėti tik už aljanso narius, tačiau neturiu žinių, jog kas nors iš mūsų narių, didžiausių Lietuvos transportininkų, dar vykdė kokią nors veiklą Kaliningrado srityje. Taip, kai kurios įmonės turi filialus pačioje Rusijoje, bet, mano žiniomis, bet kokie reisai į Kaliningradą buvo nutraukti prasidėjus karui Ukrainoje“, – BNS Plius sakė P. Drižas.
„Lietuvos geležinkelių“ ir Muitinės departamento atstovai BNS naujos tvarkos kol kas nekomentavo.
EK trečiadienį leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą ir atgal per ES teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.
„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.
Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Maskvos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui ir kitiems juodiesiems metalams.
Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.
Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti apeiti sankcijas.
Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.
