Priežasčių – ne viena

"Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą. Didžiąją rizikų dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs įvykiai, kurie rodo, kad šiuo metu yra didesnė tikimybė, jog ateityje ekonomikos augimo prognozė bus greičiau sumažinta, nei padidinta", – šią savaitę pristatydamas naujausias makroekonomikos prognozes sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pagrindinėmis rizikos, pasak Lietuvos banko, yra lėtesni vakcinacijos tempai ir galimos naujos, vakcinoms atsparios COVID-19 atmainos, didesnis įtampų su Kinija ir Baltarusija poveikis, užsitęsianti kainų ir atlyginimų spiralė, galinti nulemti ekonomikos perkaitimą vidutiniu laikotarpiu, taip pat įmonių bankrotų bangą galinti sukelti per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama.

"Geresni, nei laukti pirmojo pusmečio investicijų ir eksporto rezultatai leidžia tikėtis spartesnio augimo šiais metais, tačiau teigiamą šių rodiklių peržiūrą nusveria kiek mažiau palanki privataus vartojimo raida", – paaiškino G.Šimkus.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 proc. Birželį Lietuvos bankas prognozavo, kad 2022 m. šalies BVP augs 4,1 proc.

"Tai susiję daugiausia su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai. Bet tai neturėtų stipriau paveikti vidaus paklausos, tiek investicijų, tiek namų ūkių vartojimo prognozės yra palankesnės, nei buvo birželio mėnesį", – aiškino G.Šimkus.

Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą.

Skaičiai – detaliau

Lietuvos bankas prognozuoja, kad privatus vartojimas šiemet augs 5,6 proc., o kitąmet – 6,6 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 6,2 proc. ir 6,5 proc.), tuo metu investicijų augimas sieks atitinkamai 11,1 proc. ir 6,3 proc. (birželio prognozė – 8,5 proc. ir 5,5 proc.). Valdžios sektoriaus vartojimas turėtų šiemet turėtų augti 0,1 proc., o 2022 metais išlikti nepakitęs (birželio prognozė – 0,3 proc. ir 0 proc.).

Manoma, kad Lietuvos eksporto augimas šiemet sieks 11,4 proc., tačiau kitąmet sulėtės iki 4,6 proc. (birželio prognozė – 8,2 proc. ir 5,9 proc.), importas turėtų augti atitinkamai 14,8 proc. ir 7,4 proc. (birželio prognozė – 11,4 proc. ir 7,9 proc.).

"Lėtesnis ekonomikos augimas turės nedidelį poveikį darbo rinkai. Šiek tiek lėčiau, nei prognozavome anksčiau, turėtų paaugti užimtumas ir sumažėti nedarbas, tačiau dėl didinamos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei infliacija ar bendras kainų lygio didėjimas, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti", – teigė G.Šimkus.

Lietuvos banko vertinimu, užimtumas šiemet padidės 0,6 proc., o kitąmet – 0,2 proc. (birželio prognozė – 0,7 proc. ir 0,4 proc.), nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet sumažės iki 7,2 proc., o 2022 m. – iki 6,8 proc. (birželio prognozė – 7,1 proc. ir 6,6 proc.). Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 9,4 proc., kitąmet – 7,6 proc. (birželio prognozė – 7 proc. ir 5,9 proc.).

Infliacija neišvengiama

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 3,3 proc., o 2022 m. sumažės iki 2,6 proc. (birželio prognozė – 2,2 proc. ir 2,1 proc.).

"Infliacijos prognozių peržiūrai daugiausia įtakos turėjo įtempta situacija žaliavų rinkose ir dėl to stebimos aukštesnės įvairių žaliavų kainos, kurios lėmė reikšmingesnį energijos ir pramonės kainų prognozių peržiūrėjimą. Energijos kainos, kurios praėjusiais metais mažinamai veikė infliaciją, šiemet bus pagrindinis infliaciją didinantis veiksnys", – aiškino G.Šimkus.

Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet energijos kainos vidutiniškai kils 11 proc., pramonės kainų augimas sudarys 2,1 proc. ir infliaciją taip pat didins labiau nei pernai.

"Infliacijos didėjimui didžiausią įtaką turi laikini veiksniai, tokie kaip palyginamosios bazės efektai ar trikdžiai tiekimo grandinėse. Kitų metų pradžioje, tikimės, kad įtakos žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse atslūgs, išblės ir palyginamosios bazės efekto poveikis, tad energijos kainų įtaka turėtų sumenkti, mažiau turėtų kilti ir pramonės prekių kainos", – teigė G.Šimkus.

Anot jo, 2022 m. didesnę įtaką infliacijai turės su vidaus rinka susijusių paslaugų kainų padidėjimas ir spartesnis maisto produktų kainų augimas.