Pirmeivės atsigauna

Seime ir Lietuvos Vyriausybės nariai pristatė gana įspūdingus mūsų valstybės užmojus gaivinti ekonomiką. Problema – kad jie kol kas teoriniai.

Pasauliui Kinija ir Pietų Korėja tapo ne tik kovos su koronavirusu, bet ir ekonomikos atsigavimo prototipu. "Šios šalys pasirinko skirtingą kovos su COVID-19 būdą – Kinija taikė griežtą karantino režimą, o Pietų Korėja – labai liberalias karantino taisykles, bet atliko daug COVID-19 testų, tačiau abiejų šalių ekonomikos atsigavimo kreivė kol kas kyla panašiai", – lygina "SME Finance" ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, kol kas mažai konkrečių duomenų, bet, vertinant pagal alternatyvius rodiklius, abi šalys gana sparčiai atsigauna.

Tai rodo, pavyzdžiui, kenksmingų dalelių kiekio atmosferoje rodiklis, Kinijoje jau susilyginęs su buvusiu prieš metus. Kenksmingų dalelių kiekiai atmosferoje didėja augant kuro, dujų ir anglies vartojimui, o tai signalizuoja, kad Kinijos industrinis sektorius atnaujino gamybos apimtis. Be to, Kinijos statistikos departamento apskaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso reikšmė pakilo nuo 35,7 punktų vasarį iki 52 punktų kovo mėnesį. Didesnė kaip 50-ies punktų reikšmė rodo, kad šalies pramonė augs.

Tačiau, atkreipia dėmesį A.Izgorodinas, nors Kinijos gamybos sektorius įspūdingai greitai įveikė pasiūlos šoką ir atnaujino gamybos apimtis, artimiausiu metu Kinijos pramonė susidurs su paklausos šoku. ES ir JAV rinkoms 2018 m. teko 36 proc. Kinijos prekių eksporto apimčių, o besitęsianti koronaviruso pandemija Europoje ir JAV kuriam laikui stipriai sumažins pramonės sektoriaus veiklą ir aktyvumą, vadinasi, Kinijos pramonei žymiai sumažės gamybos užsakymų pagal sutartis iš ES ir JAV gamintojų.

Europa vėluoja

ES COVID-19 pandemija stabilizuojasi, tad, pasak A.Izgorodino, matyti gerų ženklų ir finansų rinkose – aprimo panika, prasidėjo atsigavimas.

Pasak ekonomisto, lyginant su 2008 m. prasidėjusia pasauline finansų krize, dabar situacija geresnė tuo, kad Europos valstybės ekonomiką stipriai stimuliuoja. Vokietijoje skatinimo planas siekia apie 28 proc. šalies BVP, Suomijoje – 30 proc., Prancūzijoje – 19 proc.

Tačiau pinigų kiekis – dar ne viskas. "Šalys ekonomiką stimuliuoja labai aktyviai, bet atsigavimo tempas priklauso nuo kelių aspektų. Pirma, kaip greitai pavyks suvaldyti pandemiją ir šalys atšauks karantiną, nes juo ilgiau jis truks, tuo lėčiau atsigaus ekonomika. Antra, Europos šalių ekonomikos skatinimo planai tikrai geri ir dideli, bet visose – problema, kad dėl biurokratinių procedūrų procesai lėtesni, nei turėtų būti", –  pabrėžia A.Izgorodinas.

A.Izgorodino teigimu, matyti gerų ženklų ir finansų rinkose – aprimo panika, prasidėjo atsigavimas.

Štai JAV, nors pagal reagavimą į koronavirusą buvo viena lėčiausių, bet yra viena greičiausių pagal ekonomikos skatinimą. JAV planas siekia arti 30 proc. šalies BVP ir įmonės, gyventojai jau realiai sulaukė išmokų iš valstybės. Pasak ekonomisto, tai gera žinia ir ES: jei sparčiai atsigaus JAV ekonomika, atsigaus ir ES eksportas į JAV, atitinkamai – ir mūsų ekonomika.

Gerai tik teoriškai

Lietuva viena pirmųjų paskelbė ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų padarinių mažinimo planą. Dar kovo 16-ąją – tą pačią dieną, kai įvestas karantinas, Vyriausybė informavo apie beprecedentę injekciją šalies ekonomikai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žadėjo, kad visoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 10 proc. šalies BVP. Iš jų apie 3 mlrd. eurų numatyta darbo vietoms išsaugoti ir įmonių likvidumui užtikrinti.

Tam Lietuvoje skirta kiek mažiau nei vidutiniškai ES. Bet, A.Izgorodino nuomone, jei reikės, Lietuva galės nesunkiai padidinti šį fondą, nes esame euro zonos nariai, Lietuvos skolos santykis su BVP nedidelis, galime lengvai skolintis finansų rinkose. "Pagalbos paketo dydis dabar – antraeilė problema, o esminė – greitis ir lankstumas", – pabrėžia ekonomistas.

Deja, pinigai vėluoja dėl biurokratinių aspektų. Tai ne tik Lietuvos – daugelio ES šalių problema.

Praėjus daugiau kaip mėnesiui po plano paskelbimo, finansų ministras Vilius Šapoka pripažino, kad kai kurios priemonės startavo tik prieš kelias dienas. Lėtas tempas aiškintas ir tokiais argumentais, kaip, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba suvedinėjo įmonių pateikiamus duomenis rankiniu būdu. Skelbta, kad nuo šio ketvirtadienio startuoja nauja IT sistema. Tačiau ar tikrai nebuvo galima pasirengti tokiems darbams greičiau? Kitiems plano sprendimams priimti reikėjo įstatymų pataisų, o, kaip žinome, Seimas beprecedentės krizės akivaizdoje pasirinko dirbti pusiniu režimu. Tad verslo nusiskundimai, kad parama kol kas tik popierinė, daugeliu atveju teisingi.

"Lietuvos pasirinko teisingą kelią – ekonomiką rengiamės skatinti labai panašiomis priemonėmis kaip ir kitos šalys – darbo užmokesčio kompensavimu, mokestinėmis atostogomis ir t.t. Tad Lietuva pagal ekonomikos skatinimo plano priemones ir jų struktūrą atrodo tikrai gerai. Tačiau dabar svarbiausia – priemonių įgyvendinimo greitis. Deja, pinigai vėluoja dėl biurokratinių aspektų. Tai ne tik Lietuvos – daugelio ES šalių problema", – A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad ES šalys lėčiau priima sprendimus nei JAV ar Kinija.

Pasak ekonomisto, kad procesai paspartėtų, dalį finansinių priemonių reiktų vykdyti ne tik per bankus, bet ir diversifikuoti per alternatyvius finansinius tarpininkus, o tai leistų pinigams greičiau pasiekti smulkųjį ir vidutinį verslą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje paramą ketinama teikti ne tik per bankus, bet ir per apie 40 finansinių tarpininkų.

Nuosmukis bus rekordinis

Pasak A.Izgorodino, pirmieji indeksai ir apklausos rodo, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis gali būti net didesnis, nei buvo per pasaulinę finansų krizę. Pavyzdžiui, nedarbas JAV anuomet siekė 11 proc., o dabar prognozuojama net 14–17 proc. Euro zonos įmonių apklausos taip pat prognozuoja beprecedentį nuosmukį, pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus lūkesčiai prastesni nei per pasaulio finansų krizę. Belieka viltis, kad suveiks tai, kad, palyginti su išgyventa pasauline finansų krize, tiek JAV, tiek ir Europa žada gerokai sparčiau ir dosniau gaivinti ekonomiką. Palyginimui: JAV ekonomikos skatinimo planas 2008 m. per pasaulinę finansų krizę siekė 6 proc. BVP, dabar – arti 30 proc.

Finansų ministras V.Šapoka šią savaitę paskelbė prognozes, kad šiemet galimas net 7,3 proc. BVP kritimas, ir tai tik tuo atveju, jei pandemiją pavyks suvaldyti per pirmą pusmetį.

A.Izgorodino vertinimu, tokios įžvalgos realistinės: "Lietuvos ekonomikos nuosmukis antrą šių metų ketvirtį bus dviženklis – apie 13–15 proc., bet trečias ir ketvirtas turėtų būti geresni, nes pradės atsigauti Europos valstybės, ims veikti ES skatinimo planas, tai palaikys Lietuvos eksportą, o jis sudaro 80 proc. Lietuvos BVP. Neblogas buvo ir pirmas metų ketvirtis, nes pramonė dar turėjo daug anksčiau gautų užsakymų."

Ekonomisto prognozėmis, Lietuvos ekonomika turėtų kristi mažiau nei per finansų krizę, nes dabar mūsų ekonomika subalansuota, gyventojų ir įmonių skolos mažesnės, valstybės finansų situacija geresnė, esame euro zonos nariai, įmonės turi gerokai daugiau finansinių rezervų.

Vis dėlto, kada pagal visus ekonominius rodiklius grįšime į situaciją iki COVID-19? "Sugrįžimas gali būti laipsniškas. Bus didelis nedarbas. Manau, grįžti į buvusią situaciją gali prireikti apie ketverių penkerių metų", – prognozuoja A.Izgorodinas.