- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2018-2021 metams Finansų ministerija prognozuoja gerėjančias ekonomines tendencijas. Tikimasi nuosaikesnės kainų raidos, darbo užmokesčio, darbo našumo augimo, investicijų atsigavimo.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristatytas ministerijos parengtas Ekonominės raidos scenarijus 2018-2021 metams ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo.
Finansų viceministrės Miglės Tuskienės teigimu, išorės aplinkybės tapo palankesnės dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonominių aplinkybių. Investicijos didėja sparčiau, gyventojų pajamos taip pat auga sparčiau, nei tikėtasi.
„Taigi prognozės padidintos. Prognozuojame, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais - 2,8 proc. - tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo prognozuojama 2017 metų rudenį“, - sakė viceministrė.
Pasak M. Tuskienės, eksportas pernai augo sparčiai dėl partnerių rinkų atsigavimo. Tikėtina, kad augimas išliks spartus ir perspektyvoje.
Vidutinis darbo užmokestis, pasak viceministrės, augo sparčiau nei infliacija. Tokia tendencija turėtų išlikti ir ateityje.
Prognozuojama, kad padėtis darbo rinkoje darbuotojams išliks palanki visą vidutinį laikotarpį, todėl numatoma, kad darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 6,2 proc. per metus, o nedarbo lygis vidutinio laikotarpio pabaigoje gali sumažėti iki 5,9 proc.
Ministerijos teigimu, išblėsus vienkartinių veiksnių, lėmusių vidutinės metinės infliacijos šuolį 2017 metais, poveikiui, vidutiniu laikotarpiu tikimasi nuosaikesnės kainų raidos.
Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl naftos kainų, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 metais sieks 2,9 proc. - tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį, o 2019 metais - 2,4 proc., t. y. 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. vidutiniškai per metus.
Investicijos, prognozuojama, ateityje augs, nes įmonės dėl konkurencinės aplinkos priverstos investuoti.
„Tiesa, reikėtų investuoti ten, kur produktyvu, didesnė pridėtinė vertė, taip bus išvengta problemų dėl darbo našumo. Darbo našumas perspektyvoje turėtų augti panašiai, kaip darbo užmokestis, ir tai sveikos ekonomikos požymis“, - komentavo M. Tuskienė.
Tikimasi, kad svarų impulsą investicijų plėtrai sudarys 2018 metais numatomas ES fondų lėšomis finansuojami įgyvendinami investicijų projektai - jų apimtis bus dvigubai didesnė, nei 2017 metais. Vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendinami valstybinės svarbos susisiekimo infrastruktūros, energetikos srities investicijų projektai.
Šiuo metu vyraujančios tendencijos būsto rinkoje, ministerijos prognoze, vidutiniu laikotarpiu pernelyg pasikeisti neturėtų.
„2017 metais prislopusi būsto statyba turėtų išlikti panašaus lygio. Gerėjanti gyventojų finansinė padėtis išlaikys būsto paklausą, tačiau dėl vyraujančių demografinių tendencijų reikšmingo jos augimo vidutiniu laikotarpiu nesitikima. Dėl iki šiol sparčiai augusios būsto statybos tam tikruose Vilniaus mikrorajonuose jaučiamas naujų mokyklų poreikis, į kurį bus atsižvelgiama ir vidutiniu laikotarpiu planuojama statyti naujų mokyklų“, - teigiama ministerijos prognozėje.
Valstybės kontrolė 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijų patvirtino - padaryta išvada, kad jis atitinka ekonomikos aktualijas bei yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programos ir nacionalinio biudžeto projektams rengti.
Tai reiškia, kad viešųjų finansų planavimas bus atliekamas remiantis patikimomis makroekonominėmis prielaidomis.
Valstybės kontrolė teigia, kad Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, jog ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pabrėžė, kad didesnio ekonominio augimo ir geresnių prognozių vienas didžiausių stabdžių Lietuvoje yra demografinės priežastys - ne tik didelė emigracija, bet ir mirtingumo rodikliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse7
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau14
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...