- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu.
Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento.
„Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją. Darbo rinka išlieka atspari – tęsiasi spartus atlyginimų augimas, kuris šiemet išliks dviženklis ir bus didesnis nei vidutinė metinė infliacija, o tai pozityviai veiks gyventojų perkamąją galią ir namų ūkių vartojimą. 2024 metais, projektuojama, kainų augimo tempas toliau lėtės ir grįš į tvaresnes ribas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prognozuojama, jog ekonomikos augimas 2025–2026 metais turėtų paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
2023 metais vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 9 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik žemesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei monetarinės politikos griežtinimas.
2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacija sieks 2,3–2,4 proc.
Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičiaus pokytis šiemet sieks 0 proc., o nedarbo lygis – 6,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir 2024 metais sieks 6,6 proc., 2025 metais – 6,4 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.
Scenarijuje numatoma, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1 proc. Ateinančiais metais tikėtinas kiek nuosaikesnis atlyginimų augimo tempas, kuris galėtų siekti 6,5 proc., o 2025–2026 metais – po 5 proc. per metus.
Namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms ir paslaugoms 2023 metais galėtų augti 0,3 proc. Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti sparčiau, 2024–2026 metais vidutiniškai po 3,3 proc. per metus.
Scenarijuje numatoma, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti eksporto apimtis priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir galimybių investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones.
Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis nuosmukis sieks 4,5 proc. Vėliau, atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,5 proc. eksporto augimas per metus.
Pabrėžiama, jog prognozės parengtos didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, nauji COVID-19 viruso protrūkiai – neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių rodiklių įverčiai gali keistis.
Prie teigiamų rizikų priskiriamos stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...