Rusijos jūrinėje internetinėje žiniasklaidoje stebima tendencija dėl uostų krovinių bandyti tarpusavyje supriešinti Lietuvą, Latviją, Estiją ir Ukrainą.

Kerštas "isteriškai Lietuvai"

Rusijos žiniasklaidoje buvo pateikta keistokos informacijos apie tai, kad Rusija perorientuoja savo šalies krovinius iš Lietuvos į Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostus, todėl Klaipėdos uoste mažėjanti krova, o ypač smarkiai ji nukritusi Būtingės naftos terminale.

Rusija neva nepalikusi be dėmesio Lietuvos isterijos ir provokacijų, todėl dabar atšaukia iš mūsų šalies savo tranzitą. Taip Lietuva neva sulaukusi sankcijų iš Rusijos dėl jos nuolatinio tarptautinės bendruomenės kvietimo įvesti sankcijas prieš Rusiją dėl krizės Ukrainoje.

Cituojamas Latvijos ekonomistas Normundas Grostinšas, kuris teigia, kad "krovos kritimas Lietuvoje yra jos praėjusių metų vadovavimo Europos Sąjungai rezultatas".

"Iš esmės Lietuvos vadovavimas ES, susijęs su bendru Baltijos šalių krovinių mažėjimu, yra rezultatas to, kad tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, tame tarpe ir Baltijos šalių, susiklostė blogi santykiai", – komentuoja N.Gostinšas.

Tame pačiame straipsnyje kažkodėl pateikiamas faktas, kad šiemet bendra rytinės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų krova yra 2,3 proc. didesnė nei pernai.

Situacija Klaipėdoje gerėja

Nežymų Klaipėdos uosto krovinių sumažėjimą dar šiek tiek galima aiškinti Rusijos tranzito mažėjimu. Realiai sumažėjo, o gal ir visai išnyko per Klaipėdos uostą į Rusiją gabenti šaldyti produktai.

Tačiau tai yra menka Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste. Ekonominių problemų turi pati Rusija, todėl mažėja jos apyvarta, o sykiu mažėja ir per Klaipėdos uostą jūrų keltais į Rusiją judantys kroviniai.

Neseniai lankantis Vokietijos Kylio uoste jo administracijos atstovai taip pat teigė, kad žymiai sumažėjo Rusijos krovinių. Vietoje rusiškiems kroviniams skirto terminalo įrengta laikina kruizinių laivų priėmimo vieta.

Būtingės naftos terminalo krovos mažėjimo niekaip neįmanoma susieti su Rusija. Per Būtingės terminalą naftos kraunama tiek, kiek jos reikia "Orlen Lietuva" naftos gamyklai. Galbūt į "Orlen Lietuva" atkeliauja dalis rusiškos naftos, bet ji perkama per Roterdamo naftos biržą.
Ta nafta taip pat sėkmingai galėtų būti perkama ir iš kitų šalių.

Statistika neginčijamai tvirtina, kad šiemet situacija Klaipėdos uoste yra žymiai geresnė nei propagandiniais tikslais piešiama Rusijoje. Tarkime, vien gegužę Klaipėdos uosto krova buvo net 17,5 proc. didesnė nei pernai tą patį mėnesį. Būtingės naftos terminale gegužę krovinių krauta 41 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Bendra penkių mėnesių Klaipėdos uosto krova jau buvo teigiama. Čia krauta 14,87 mln. tonų arba 1,7 proc. daugiau nei pernai. Tarp rytinės Baltijos uostų Klaipėda buvo antra po Rygos.

Būtingės naftos terminalo krova per penkis šių metų mėnesius siekė 2,79 mln. tonų naftos ir buvo 24,3 proc. mažesnė nei pernai.

Kiršinami uostai

Rusijos jūrinėje žiniasklaidoje Lietuvai priešpastatoma Latvija, kurios pozicija Rusijos atžvilgiu esanti labiau subalansuota, todėl jai esą Rusijos sankcijos netaikomos. Taip Rusijoje aiškinama šiemet beveik 20 proc. išaugusi Rygos uosto apyvarta, 8,8 proc. pakilusi Liepojos uosto apyvarta. Kaip palankiau nusiteikusi Rusijos atžvilgiu įvardijama ir Estija.

Dėl Latvijos uostų krovos augimo Rusija sau prisiima nuopelnus tuo, kad per Latviją neva nukreipiami tie kroviniai, kurie anksčiau keliavo per Ukrainos uostus.
Cituojamas Latvijos geležinkelių bendrovės valdybos narys Erikas Šmukštas, kuris neva džiaugiasi susidariusia situacija dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, nes Latvija iš tranzito gaunanti nemažai papildomų pajamų.

Tačiau faktas yra toks, kad bendra Ukrainos uostų krova per penkis mėnesius siekė 57,97 mln. tonų ir buvo 9,6 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką. Kur gi čia tas Ukrainos krovinių nutekinimas į Latviją?
Rusija Latvijai žada ir daugiau krovinių, kurie per Rusijos teritoriją keliaus iš Kinijos.

Priešpastatant racionalią Latviją, po Talino kareivio paminklo iškeldinimo istorijos niekuo nebeišsišokusią Estiją ir "isterišką Lietuvą" teigiama, esą "lietuviai save įvarė į akligatvį: kas dabar norės turėti pragmatiškų strateginių reikalų su "apsupta pilimi"?

Melas dėl Būtingės terminalo

Rusijos žiniasklaidoje įvardinama, kad Rusija pirmiausiai į savo uostus perorientuoja tranzitinių krovinių srautus – pirma naftą, po to – anglis.

Tačiau Lietuva nei vieno, nei kito Rusijos tranzitinio krovinio neturi. Rusijos tranzitinių anglių ji iš viso niekada nekrovė. Kai Mažeikių naftą valdė dabar jau sužlugdyta Rusijos kompanija "Jukos", per Būtingės naftos terminalą buvo kraunama Rusijos tranzitinė nafta. Ji pumpuota iš Rusijos vamzdynais.

Kai Mažeikių naftą perpirko lenkų kompanija "PK Orlen" rusai "Draugystės" vamzdyną uždarė, kaip neva techniškai nepatikimą, ir Rusijos naftos tranzitas per Būtingės naftos terminalą nutrūko.

Toliau – dar gražiau. Pateikiama informacija, kad naftos terminalas Būtingėje buvo pastatytas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir tarnavęs tarybinei naftai tiekti į Vakarų Europą.

Realybė yra visai kitokia. Būtingės naftos terminalą pastatė jau nepriklausomybę atkūrusi Lietuva. Terminalas buvo statomas tam, kad būtų galima Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą aprūpinti žaliava nepriklausomai nuo Rusijos kaprizų tiekti naftą vamzdynais ar ne.