SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad nors ankstesnių svarstymų Trišalėje taryboje metu pritarė MMA didėjimui kitąmet, pasikeitus epidemiologinei situacijai šalyje reikėtų laikytis atsargesnės pozicijos. Eltai jis teigė, kad vertėtų apsvarstyti galimybę MMA didinimą nukelti 3-6 mėnesiams.

„Ankstesnių svarstymų Trišalėje taryboje metu buvau už tai, kad reikėtų didinti MMA. Didinimas iki 642 eurų atrodė tikrai logiškas vertinant visą kontekstą: kad kitąmet ekonominė situacija bus geresnė, kad MMA didina nemažai aplinkinių šalių (...). Visgi buvo remiamasi prielaida, kad neturėsime griežto karantino ir kad į 2021 metus įžengsime su minimaliais ribojimais, bet ši prielaida nepasiteisino. Todėl manau, kad reikėtų laikytis kiek atsargesnio požiūrio ir palaukti tris arba šešis mėnesius, po kurių būtų galima keisti MMA“, – sakė jis.

Ekonomistas pridūrė, kad nukėlus MMA didinimą į kitų metų pirmąjį ketvirtį būtų galima svarstyti ir apie didesnį jo augimą.

„Tam tikro atsargumo reiktų. Reikia suprasti, kad daug žmonių, gaunančių MMA, bus prastovose, o tai reiškia, kad verslas turės daugiau prisidėti prie prastovų sąnaudų, kai jie apskritai negali dirbti (...). Taip pat galbūt būtų galima pasiūlyti, kad po 3 mėnesių MMA būtų padidinta kiek daugiau negu dabar nuspręsta. Taip būtų tam tikra kompensacija už tai, kad jos didinimas buvo atidėtas. Tai viena iš galimų alternatyvų“, – kalbėjo jis.

Visgi T. Povilauskas tikino, kad MMA artimiausiu metu didinti būtina.

„Suprantama, kad jei MMA visiškai nedidintume ar tai padarytume gana vėlai, pajamų atotrūkis dar labiau padidėtų“, – pabrėžė ekonomistas, pridurdamas, kad šiuo metu MMA didinimas, nors ir nesužlugdytų verslo, bet sukeltų didesnę įtampą sektoriuje.

T. Povilauskas pažymėjo, kad labiausiai MMA didinimas, tikėtina, neigiamai paveiktų transporto sektorių. Visgi, nors verslas šiuo metu patiria nemenkų sunkumų, ekonomistas nemano, kad MMA kėlimas galėtų lemti darbuotojų atleidimų augimą.

„Manau, kad didžioji dalis tų, kurie dabar negali dirbti, renkasi prastovų mechanizmą. Visi nori tikėti, kad tai yra paskutinis griežtas karantinas, kad su vakcina ir galbūt pavasariu viskas pasikeis (...). Juolab kad šiais metais matėme pakankamai greitą atsigavimą (po pirmojo karantino – ELTA)“, – teigė jis.

N. Mačiulis: abiejose pusėse yra tvirtų argumentų

Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad tiek verslo, tiek profesinių sąjungų atstovai turi tvirtų argumentų dėl MMA kėlimo.

„Abiejose pusėse yra tvirtų argumentų. Viena vertus, kai kurie sektoriai patiria tikrai labai didelių iššūkių, (...) jų pajamų srautas yra labai sumažėjęs, ir kalbėti apie atlyginimų didinimą yra labai sudėtinga. Kita vertus, Lietuvoje kai kurie sektoriai šiuo metu klesti. Tai yra ir pramonė, ir didžiosios mažmeninės prekybos įmonės, kurioms šie metai tikrai buvo neblogi, o 2021 metai, tikėtina, bus dar geresni (...). Juolab kad prognozuojame, jog vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės apie 5 proc. Todėl būtų ne visai sąžininga sakyti, kad MMA gaunantys darbuotojai nenusipelno jokio atlyginimų augimo“, – Eltai sakė jis.

Anot ekonomisto, kompromisas galėtų būtų mažesnis nei įprasta MMA didinimas, tačiau lygiagrečiai didinant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).

„Tam tikras kompromisas, manau, būtų MMA didinti kukliau, nei jis buvo didinamas iki šiol (...), negalime kalbėti apie dešimtadaliu augsiantį MMA. Tuo pačiu reikia suvokti, kad mažiausias pajamas gaunančiųjų perkamoji galia nėra didelė ir jai didinti reikia didžiausių paskaitų. Tad galbūt greta (MMA didinimo – ELTA) galėtų eiti NPD didinimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad sulėtėjus šalies gyventojų pajamų augimui, tai neigiamai atsilieptų ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.

„Nereikėtų sustabdyti teigimo pajamų didinimo ir vartojimo augimo ciklo, kadangi šaldant atlyginimus bent vienerius metus jau bus sukurta neigiamų išliekamųjų ekonominių pasekmių“, – tikino jis.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad MMA didinimas įmones, kurios turi mokumo ir likvidumo problemų, gali paskatinti atleisti darbuotojus ar dalį atlyginimų mokėti neoficialiai.

„Vyriausybė kitų metų biudžete yra numačiusi nemažą paramą verslui. Tokiu būdu galėtų didėti MMA, o tuo pačiu būtų išsaugomos darbo vietos labiausiai pažeistuose sektoriuose (...). Kalbant apie įmones, kurios turi mokumo, likvidumo problemų, jose, aišku, gali susidaryti situacija, kai dalies darbuotojų bus atsisakoma ar dalis atlyginimo bus mokama neoficialiai“, – Eltai teigė jis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad numatytas MMA dydis augs tiek, kiek buvo numatyta ankstesniame biudžeto projekte.

„MMA sprendimas biudžeto projekte yra nekeičiamas. Toks, koks priimtas, jis tiesiog bus įgyvendintas. Nėra jokių pokyčių ta tema“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį teigė premjerė.

Trišalės tarybos nariai antradienį apsikeitė nuomonėmis dėl kitų metų minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimo: darbdavių atstovai teigė, kad šis klausimas turėtų būti atidėtas kitiems metams, tuo metu profsąjungų ir Vyriausybės atstovai pasisakė už tai, kad reikia laikytis anksčiau priimtų sprendimų.

Vyriausybė spalį nutarė MMA nuo kitų metų didinti iki 642 eurų, tačiau paliko galimybę gruodį šį sprendimą persvarstyti.

Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad anksčiau nustatytas 642 eurų MMA dydis kitiems metams turėtų būti paliktas.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė Eltai teigė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad nuo MMA didinimo kol kas reikėtų susilaikyti.

Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.