Plačiau apie tai papasakojo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

– Ar atlyginimų lėtėjimas euro zonoje turės įtakos Lietuvoje?

– Pirmiausiai riekia akcentuoti tai, kad euro zonoje darbo užmokesčio augimas buvo gerokai paspartėjęs dėl pernai metais įsisiautėjusios infliacijos. Pastarąjį dešimtmetį euro zona išsiskiria tuo, kad tiek kainų augimas buvo labai vangus, tiek ir darbo užmokesčio kėlimas. Pernai metais situacija pasikeitė. Dėl kylančių kainų atsirado daugiau argumentų tiek profesinėms sąjungoms kovoti dėl aukštesnių atlyginimų, tiek ir paties darbuotojams. Šiemet matome, kad kainų augimui atslūgstant ir ekonomikai lėtėjant, tų argumentų, kokie buvo pernai, mažėja. Atitinkamai mažėja ir spaudimas kelti atlyginimus. Įmonių situacija yra gerokai prastesnė, plėtros galimybės vangesnės. Lietuvoje situacija yra kitokia. Kainų augimas buvo ganėtinai akivaizdus pastarąjį dešimtmetį. Darbo užmokesčio kėlimas Lietuvoje buvo kone dviženklis. Ateinančiais metais algos taip pat augs. Nuo metų pradžios bus didinamas minimalus darbo užmokestis. Tai išjudins visą rinką. Tikrai nebus visiško darbo užmokesčio kėlimo išsikvėpimo. Galbūt atlyginimų kėlimas nebebus toks spartus, bet vis dar išliks reikšmingas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima tikėtis kitais metais atlyginimo augimo 10 proc.?

– Mėnesinė minimali alga kils 10 proc. Tačiau aukštesnes pajamas gaunantiems darbuotojams atlyginimai gali kilti gerokai vangiau. Ekonomikos perspektyvos nėra labai šviesios. Matome lėtesnę tam tikrų sektorių raidą. Pramonės, statybos sektorių tendencijos kelia nerimą. Rizikos židinių ekonomikoje yra nemažai. Nuo to ir priklausys galimybės didinti atlyginimus. Kai nėra pakankamai užsakymų, kai nėra erdvės įmonei augti, natūralu, kad yra sprendžiami klausimai, ar pavyks išlaikyti turimus darbuotojus, ar nereikės mažinti darbuotojų skaičiaus.

Galbūt atlyginimų kėlimas nebebus toks spartus, bet vis dar išliks reikšmingas.

– Kaip manote, ką darys Europos Centrinis Bankas? Ar gruodį sulauksime palūkanų kėlimo?

– Sudėtinga atsakyti. Patys Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariai per pastarąjį susitikimą labai daug ginčijosi ir nesutarė, ar reikia didinti palūkanų normas, o gal daryti pertrauką. Jau retorika sukasi apie tai, kad palūkanų normų pikas yra labai arti. Gali būti, kad jei ir toliau slops infliacija, tai ir nebereikės didinti tų palūkanų normų.

– Dabar palūkanų normos siekia 4 proc. Kaip seksis žmonėms paskolas atidavinėti?

– Reikėtų akcentuoti tai, kad būsto paskolos nėra kiekvieno namų ūkio problema. Tik apie 17 proc. visų gyventojų turi būsto paskolas. Ta našta slegia ne kiekvieną gyventoją. Kol kas būsto paskolų aptarnavimas vyksta labai sklandžiai. Tie rodikliai ramina ir rodo, kad iki šiol gyventojams sekėsi visai neblogai mokėti būsto paskolas.