Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas Vyriausybės sprendimą antiinfliacinius sprendimus teikti tik sulaukus aiškesnių ekonominių projekcijų sveikino, kadangi praėjus keletui savaičių įvertinti karo poveikį bus lengviau.
„Per dvi savaites sužinosime, kas vyksta su pačiu karu, nes dabar jau per tris karo savaites tikrai daug visko pasikeitė. Per artimiausias savaites sužinosime, kokie iššūkiai laukia – ne visiškai, bet bent jau iš dalies“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
„Neskubėjimas šiuo atveju yra sveikintinas“, – teigė jis.
Per artimiausias savaites sužinosime, kokie iššūkiai laukia – ne visiškai, bet bent jau iš dalies.
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sutinka, kad šalies ekonominė situacija šiuo metu yra itin neapibrėžta, todėl ji pažymi, kad skubėti priiminėti papildomus biudžeto išlaidų reikalaujančius sprendimus nereikėtų, kadangi ateityje naujų priemonių poreikis gali tik didėti.
„Skuba tikrai nėra tinkamas pagalbininkas, nes reikia labai apskaičiuoti ir taikliai taikyti priemones, taupyti viešuosius finansų išteklius, o ne tiesiog imtis kažkokių karštligiškų sprendimų, nes mes tikrai nežinome, kiek ilgai truks karas ir kokią situaciją tarptautinėse žaliavų rinkose stebėsime, tarkim, po pusmečio. Galbūt tuomet ypatingai reikės kažkokių papildomų priemonių“, – Eltai sakė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė: dabar labai sunku numatyti, kas mūsų laukia
I. Genytės-Pikčienės nuomone, valstybė neprivalo spręsti absoliučiai visų kylančių iššūkių, o veikti pirmiausiai svarbiausiose srityse. Būtent prioritetinėje, valstybės gynybos srityje, situacija pareikalavo papildomų išlaidų, pažymi ekonomistė. Tuo metu, siekiant įveikti kainų augimo iššūkius, jos vertinimu, priemones pirmiausiai reikia nukreipti į pagalbą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurios nebegali pakelti infliacijos naštos.
„Labai sunku numatyti, kas mūsų laukia. Galbūt ateityje rimtesnių išbandymų dar bus, todėl valstybė gal ir neprivalo prisiimti atsakomybės už bet kokios situacijos suvaldymą. Tiesiog turi atsirinkti tas kritines sritis, tai yra šalies saugumas, pasirūpinimas pažeidžiamiausiais, ir būtent tomis sritimis ir rūpintis, o nepradėti kovoti su importuojamomis žaliavų kainomis“, – tvirtino ji.
Be to, I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad skubėti priimant antiinfliacinius sprendimus Vyriausybei nereikėtų ir dėl to, kad priemonių reaguojant į susidariusią situaciją gali imtis ir Europos Komisija (EK).
„Kitoks scenarijus dėliotųsi, jeigu Europos Sąjunga tame lygmenyje imtųsi kažkokio antiinfliacinio skydo sudarymo. Nes iš tiesų šis energetinis šokas yra labai rimtas išbandymas ES ekonomikai ir čia, matyt, taipogi bus tam tikrų priemonių“, – pridūrė ekspertė.
M. Dubnikovas taip pat pažymi, kad iki balandžio skyrus laiko diskusijoms, visuomenei ir parlamentui būtų pristatytos labiau pagrįstos priemonės, nei siūlomos dabar. Pašnekovas neatmetė ir galimybės jų įsigaliojimą nukelti dar labiau.
„Per dvi savaites, manau, kad bus labiau iškalbėtos galimybės ir pagrįsčiau pasiūlytos priemonės, kurių galima imtis. Man atrodo, kad net ir po dviejų savaičių, pasidarius tyrimus, galbūt tų priemonių įsigaliojimas galėtų būti dar nukeltas – kad pasižiūrėtume, kas toliau dar vyksta, tam, kad matytume situaciją“, – tikino M. Dubnikovas.
Kartu jis pastebėjo, kad antiinfliacinės priemonės turėtų būti teikiamos suplanuotai, jas įgyvendinant atsižvelgus į konkrečią situaciją.
M. Dubnikovas: kad ir kokias priemones pritaikytume, jos žeis biudžetą
Kalbėdamas apie svarstomus variantus, kaip mažinti infliacijos poveikį gyventojams, M. Dubnikovas spėjo, kad greičiausiai galvojama koreguoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, mažinti akcizą kurui. Vis dėlto antiinfliacinės priemonės, pasak jo, nesustabdytų kainų kilimo, o kainų šuolį nebent apmažintų arba laikinai atidėtų.
„Greičiausiai kalbama apie PVM, akcizų kurui mažinimą. Bet supraskime, kad net ir tą mokestį visiškai panaikinus, šioje aplinkoje, kai kainos kyla kartais, efektas yra labai nedidelis, netgi kai kuriais atvejais gali būti net nepastebėtas“, – teigė M. Dubnikovas.
Be to, priminė ekspertas, infliacijos poveikiui švelninti numatyti įrankiai kainuos nemenkas valstybės biudžeto lėšas, kurių vėliau gali iš tikrųjų pritrūkti remiant labiausiai ekonominių sunkumų pažeidžiamus gyventojus.
„Kad ir kokias priemones pritaikytume, jos žeis biudžetą. Biudžeto žeidimas reiškia, kad ateityje, jei, pavyzdžiui, situacija bus sunkesnė, neturėsime daugiau papildomų galimybių remti tuos žmones, kuriems ta parama yra svarbiausia“, – teigė M. Dubnikovas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė, svarstydama apie galimas taikyti antiinfliacines priemones, pažymėjo, kad Lietuva šį kainų augimo šoką pasitiko geromis finansinėmis pozicijomis, kadangi atlyginimai, pensijos sparčiausiai augo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojoms. Dabar, „INVL“ ekonomistės teigimu, būtent pajamų didinimo kryptį, siekiant amortizuoti infliacijos padarinius, Ministrų Kabinetui ir reikėtų tęsti.
„Matyt, reikėtų Vyriausybei ir toliau tęsti tokią politiką, kuri būtų nukreipta į pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių perkamosios galios išsaugojimą, labai taupiai ir labai taikliomis priemonėmis atliepiant šių visuomenės grupių poreikius. Ir jokiais būdais nesistengti naudoti įvairių horizontalių priemonių, kurios būtų netaiklios, pasitarnautų ir tiems gyventojams, kurie puikiai gali atlaikyti šį infliacijos išbandymą ir pasekmes“, – tikino ji.
Raginimus kuo greičiau priimti naujas antiinfliacines priemones vadina populizmu
Pasak I. Genytės-Pikčienės, valdantieji, prieš priimdami konkrečius sprendimus, bandydami palaukti keletą savaičių ir sulaukti ekonominių prognozių, tiesiog siekia suprasti galimas grėsmes bei įvertinti realų fiskalinių resursų poreikį. Tuo metu opozicijos siūlymus, nelaukiant pritaikyti kuo daugiau įvairių priemonių, ekonomistė vadina tiesiog noru įtikti rinkėjams.
„Kylant kainoms ir įsibėgėjus infliacijai išties atsiveria labai plačios erdvės politikų populizmui. Ypatingai opozicijoje esančioms jėgoms pasinaudoti situacija ir kritikuoti Vyriausybę, kad nėra pakankamai daroma, nėra pakankamai kovojama su kainomis. Na, ir realiai nieko nedarant tiesiog pasipelnyti taškų“, – tvirtino ekspertė.
Ji sako neatmetanti, kad opozicijos ar prezidento siūlomas antiinfliacines priemones siekiant sulaukti rinkėjų palankumo galbūt norėtų priimti ir valdantieji, tačiau jiems tenka atsakomybė už valstybės biudžeto tvarumą.
„Mano manymu, ir pati Vyriausybė norėtų susirinkti šituos populiariuosius taškus ir atitinkamai įtikti rinkėjui, bet, matyt, yra daug priežasčių, kodėl to nedaro. Būtent Vyriausybė mato patį aiškiausią paveikslą – tiek geopolitinį, tiek ir viešųjų finansų valdymo prasme“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.
Jai pritaręs M. Dubnikovas savo ruožtu tikino, kad kalbos apie antiinfliacines priemones kelia didelius lūkesčius, jog infliaciją galima suvaldyti, o kainas sureguliuoti. Jo nuomone, tokios kainų švelninimo priemonės kaip PVM lengvatos tam tikroms prekių grupėms rinkėjams skamba įtikinamai, tačiau jų efektas galutiniam vartotojui greičiausiai būtų nežymus bei turėti neigiamų pasekmių.
„Labai gražu pasakyti: „sumažinkim PVM maistui“, bet realiai efektas tikrai nedidelis, o gali būti ir visiškai prarytas. Tai reikš, kad paskui negalėsime sušelpti žmones, kurie ne tik kad negali mokėti PVM, bet ir negali apskritai įpirkti vieno arba kito produkto“, – sakė M. Dubnikovas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sukritikavo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės siūlymus, kaip mažinti infliacijos pasekmes gyventojams, Seimui teikti tik balandžio pradžioje.
Šalies vadovas kritikuoja premjerę dėl „abejingumo infliacijos tematikai“ ir vangumo ieškant, kaip jos poveikį sušvelninti, kai kitos Europos valstybės jau yra priėmusios net ir kelis infliacijos švelninimo paketus.
Savo ruožtu I. Šimonytė biudžeto pakeitimus ir kainų augimo amortizavimo priemones Seimui žada pateikti balandį, po to, kai Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins savo ekonomines prognozes.
Seimas praeitą savaitę atmetė G. Nausėdos siūlymą skirti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, tačiau nusprendė svarstyti iniciatyvą iki 510 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Ketvirtadienį parlamentas priėmė Vyriausybės teiktą 0 proc. PVM lengvatą centriniam šildymui iki šio šildymo sezono pabaigos.
