Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, ECB prognozės „palieka vilčių“, kad palūkanos bus mažinamos dar gruodį.

„Sakyčiau, tai, kokios yra prognozės, jos palieka vilčių, kad dar galime sulaukti vieno mažinimo gruodžio mėnesį“, –  ELTAI ketvirtadienį sakė ekspertas.

Pasak jo, tolimesnį palūkanų normų mažinimą galima prognozuoti atsižvelgiant į 2026 ir 2027 metų infliacijos prognozes, pagal kurias šis rodiklis euro zonoje turėtų būti žemesnis nei 2 proc.

„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tolimesnio palūkanų normų mažinimo galima tikėtis, tačiau šiuo metu dar anksti spręsti, ar tai įvyks šiemet, ar kitąmet.

Vis dėlto, pasak jos, infliacijos euro zonoje prognozės didelių netikėtumų nenumato.

„Kol kas anksti dar apie tai kalbėti. Matyt, ECB seks euro zonos makroekonominę sveikatą, darbo rinkos situaciją ir tolimesnius infliacinius procesus“, – ELTAI teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Kol kas, kalbant apie euro zonos infliacijos perspektyvas, kažkokių netikėtumų nutikti neturėtų. Matome, kad žaliavų rinkose taip pat lūkesčiai nėra infliaciniai, naftos rinka yra pertekliuje, OPEC+ kartelis taip pat žada šiek tiek padidinti pasiūlą, o tai dar labiau sudarys spaudimą naftos kainoms mažėti“, – sakė ji.

Vis tik, ekonomistės teigimu, euro zona priartėjo prie palūkanų normų mažinimo ciklo stabdymo.

„Galbūt reikėtų akcentuoti dar tai, kad Europos centrinis bankas jau baigia savo palūkanų normų mažinimo ciklą ir tos palūkanų normos diktuoja tarpbankinėms palūkanų normoms, kad tas dugnas jau yra visai netoliese, jau gal net čia pat“, – komentavo ekonomistė.

Abu ekonomistai pažymėjo, kad finansų rinkos tikėjosi ketvirtadienį ECB priimto sprendimo.

„Sprendimas, kad šiandien bus nekeičiamos palūkanos, tai čia buvo absoliučiai visų laukiamas (…), rinka buvo paruošta, nes toks yra Europos Centrinio Banko ir visų centrinių bankų darbas, kad būtų gerai, kad tai nebūtų siurprizas ekonomistams ir visiems“, – ELTAI teigė T. Povilauskas.

„Tokie lūkesčiai jau kurį laiką buvo transliuojami ir, matyt, pagrindinė šio sprendimo priežastis yra ta, kad infliacija išlieka Europo centrinio banko tiksliniame lygyje“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad ECB paliko galioti dabartinę palūkanų normą. Tai – antrasis iš eilės posėdis, kuriame 20 euro zonos šalių centrinis bankas paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą nepakitusią – 2 proc..

Ši pauzė seka po daugiau nei metų trukusių palūkanų normų mažinimų, kai ECB perėjo nuo kovos su infliacijos šuoliu prie pastangų padėti sunkumų patiriančiai euro zonai.

Infliacija bloke stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais svyruoja ties centrinio banko nustatyta 2 proc. tiksline riba.