„Dalis pasiūlytų mokesčių yra visiškai eksperimentiniai ir turbūt drąsiai galima sakyti – niekur nepasiteisinę. Tai liečia ir prekybos arba apyvartos mokestį, kurio turbūt geriausias pavyzdys yra Lenkija, iš kurios ateina ši iniciatyva – Lenkijoje jis yra suspenduotas dėl to, kad Europos Komisija pripažino jį neteisėtu, diskriminuojančiu, paminančiu Europos Sąjungos pamatinius teisinius principus“, – pirmadienį konferencijoje Seime kalbėjo N. Mačiulis.

„(...) Vyksta teisiniai procesai dėl tokio mokesčio teisėtumo ir atitikimo ES teisei. Mes jį čia svarstome visai kitame kontekste – kiek jis pajamų atneš, kas jį sumokės – tai yra visiškai absurdiška tokiame kontekste“, – tikino ekonomistas.

Vertindamas bankų turto mokestį ir jam alternatyvų pelno mokestį, jis sakė, kad čia gerų patirčių nėra.

„Pažiūrėkime skolinimosi kainą Lenkijoje, Vengrijoje ir turbūt kils labai daug abejonių, ar toks mokestis galėtų paskatinti ekonomikos augimą, investicijas ir padėti kurti gerovės valstybę“, – akcentavo ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad raginimas iš Seimo frakcijų ir Prezidentūros didinti perskirstymą per biudžetą turi būti pasiektas civilizuotais būdais.

„Matau norą ir raginimus iš Prezidentūros bei įvairių Seimo frakcijų didinti perskirstymą per biudžetą, bet darykime tai civilizuotais būdais – legaliais mokesčiais, kurie turi prognozuojamą kitų šalių patirtimi poveikį šalies ekonomikai, o ne kažkokiais eksperimentais, kurie gali sugrįžti skaudžiu bumerangu“, – sakė N. Mačiulis.

„(...) Bandymas ne naikinti lengvatas, ne mažinti išimčių skaičių, ne kovoti su mokesčių vengimu, o tiesiog kurti naujus mokesčius – tai tinginystė“, – sakė ekonomistas.

Tuo metu R. Lazutka sakė, kad tokie įstatymų projektai „neverti jiems skirto dėmesio“.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kalbama apie keliolika – keliasdešimt milijonų eurų (biudžeto pajamų. – ELTA), tai tik procentas ar keli procentai nuo to, ko mums stinga, jeigu bandytume finansuoti gerovės valstybę bent taip, kad pasiektume bent 35 proc. BVP. Tai reiškia, kad tie pasiūlymai yra tokie menkučiai, kad jie nenusipelno tokio didelio dėmesio, jeigu kalbame apie gerovės valstybės plėtrą. Nebent jeigu kalbame apie tą jų sukeltą chaosą – kad pasiūlyta labai greitai (įvesti. – ELTA) – tada taip“, – sakė R. Lazutka.

„Valstiečiai” siūlo, kad pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą nuo apyvartos, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė Eltai yra teigusi, kad, remiantis kitų ES valstybių pavyzdžiais, Lietuvai įsivedus šį mokestį, Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš šalį.

Valdantieji taip pat persigalvojo dėl automobilių registracijos mokesčio: anksčiau siūlę apmokestinti tik pirmą automobilio registraciją, dabar siūlo mokestį taikyti kiekvieną kartą pasikeitus mašinos savininkui.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Nepriklausomų ekspertų vertinimo išvadoje, kurią inicijavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.

Taigi valdantieji ketvirtadienį įregistravo siūlymą pelno mokestį kredito įstaigoms didinti 7 proc. – nuo 15 iki 22 proc. Vis dėlto penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.

Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.