SEB banko atliktos apklausos duomenimis, praėjusiais metais domėjimasis savo būsimos pensijos dydžiu išliko dvigubai didesnis negu prieš reformą, netgi šiek tiek padidėjo: 52 proc. apklausos respondentų teigia domėjęsi savo būsimos pensijos dydžiu. Dar daugiau – 59 proc. – respondentų praėjusiais metais tikrino, kiek yra sukaupę antros pakopos pensijų fonde.

„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad labiausiai būsimąja senatvės pensija domisi didžiausias pajamas uždirbantys šalies gyventojai.

„Didžiausias domėjimasis yra tarp didesnių nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų. Didesnes pajamas gaunančių gyventojų, jei šie nesiima veiksmų, pajamų pakeičiamumo rodiklis, sulaukus pensinio amžiaus, su valstybine pensija yra pakankamai žemas. Ypač didesnes pajams gaunantiems gyventojams labai svarbu, kad būtų imtasi papildomų veiksmų. Taip pat didesnį domėjimąsi gali lemti didesnis finansinis raštingumas“, – tyrimo pristatymo metu sakė ji.

Didžiausias domėjimasis yra tarp didesnių nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų.

„Kita vertus, beveik pusė gyventojų nesidomi būsima pensija, ir tai yra nerimą keliantis dalykas, nes gali būti, kad gyventojai nesiims būtinų veiksmų dėl savo ateities, dėl užtikrintos pensijos ar imsis jų per vėlai“, – pažymėjo I. Pigagienė.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad pasitikėjimas ilgalaikiu Lietuvos pensijų sistemos tvarumu 2020 metais buvo didžiausias per visą pasiruošimo pensijai tyrimo istoriją. Pasitikintys sistemos tvarumu teigė 41 proc. tyrimo dalyvių.

„Labiausiai pensijų sistema pasitiki jauniausi ir mažiausias pajamas gaunantys dirbantieji. Tam įtakos gali turėti santykinai didesnė valstybės skiriama parama, paskata papildomai kaupti antroje pensijų pakopoje. (...) Taip pat manome, kad didesnis finansinis raštingumas tarp jaunesnio amžiaus gyventojų taip pat turi teigiamos įtakos didesniam pasitikėjimui“, – kalbėjo I. Pigagienė.

Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad pastaruosius trejus metus senatvės pensija Lietuvoje augo sparčiai. Augimui įtakos neturėjo ir pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija. 2020 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo daugiau nei 9 procentais. Tai taip pat daro teigiamą įtaką augančiam gyventojų pasitikėjimui pensijų sistema.

„Manau, kad prie stabilaus pasitikėjimo ilgalaike Lietuvos pensijų sistema prisideda pokyčiai, kurie vyksta kelerius pastaruosius metus, kai vidutinė senatvės pensija tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse auga tikrai sparčiu tempu. (...) Taip pat tikėtina, kad gyventojai mato, jog šios pandemijos metu situacija su pensija yra visai kitokia nei 2008-2009 metų krizės“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto ekonomistas teigė, kad šalies „pensijų pakeičiamumas vis dar yra mažas.“

„40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių yra labai mažas dydis, bet bent jau gerai yra tai, kad šis dydis nėra mažėjantis. Iškilus kažkokioms probleminėms situacijoms šalies ekonomikoje iš esmės senatvės pensijos nėra liečiamos. Manau, kad tai prisideda prie didesnio pasitikėjimo pensijų sistema“, – sakė T. Povilauskas.

Praėjusiais metais nuo 48 proc. iki 44 proc. sumažėjo papildomai (be antros pakopos pensijos) kaupiančių gyventojų. I. Pigagienės teigimu, šį pokytį galima sieti su koronaviruso pandemija, dėl kurios tam tikruose sektoriuose dirbančių asmenų pajamos susitraukė ar tapo nepastovios, dalis žmonių neteko darbo, tad, užuot atsidėjus ateičiai, lėšas teko skirti būtiniausiems dabarties poreikiams tenkinti.

Tačiau 2020-aisiais 5 proc. (nuo 28 proc. iki 33 proc.) padidėjo reguliariai papildomai pensijai kaupiančių gyventojų skaičius.

Reguliariai kaupiantys lietuviai, be antros pakopos, papildomai pensijai atsideda vidutiniškai 69 eurus per mėnesį (7,4 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio į rankas).

47 proc. gyventojų nurodė esą įsitikinę, kad sulaukę pensinio amžiaus turės pakankamai lėšų oriai senatvei. Tai 5 proc. daugiau negu 2019 metais. Visgi I. Pigagienė pažymėjo, kad dažniausiai įvardijamas pajamų pensijoje šaltinis – atlyginimas.

„Lietuviai kaip pirmą pajamų šaltinį apklausoje nurodė, kad tikisi gyventi iš atlyginimo. Iš tiesų paradoksalu, bet tikroji situacija labai skiriasi, ir vidutiniškai tik 11 proc. sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų dirba. Tai lūkestis, ko tikisi ir iš ko galės gyventi sulaukus pensinio amžiaus, labai skiriasi nuo realybės“, – pastebėjo ji.