SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis teigia, kad pagrindiniu veiksniu, galinčiu centrinį banką paskatinti imtis griežtesnės pinigų politikos, nei planuota, yra euro zonoje fiksuojami kainų augimo mastai.

„Labiausiai tikėtinas bazinis scenarijus yra 25, bet yra ir 50 bazinių punktų tikimybė. Argumentas yra tas pats, kad infliacija yra labai aukšta. Centriniai bankai neretai žada kelti po vieną žingsnį, o kartais pakelia ir visu procentiniu punktu, tai iš ECB irgi tokių veiksmų būtų galima laukti. Mūsų prognozė ilgą laiką ir buvo, kad liepą bus 25, o rugsėjį jau 50 bazinių punktų didinimas“, – Eltai sakė E. Petrulis.

„Jeigu ECB būtų šiek tiek griežtesnis, tai tikrai nebūtų labai didelis siurprizas“, – pridūrė jis.

Eduardas Petrulis. SEB banko nuotr.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neatmeta nei vieno, nei kito scenarijaus. Tai, anot jo, lems ketvirtadienio posėdyje vyksiančios derybos tarp nuosaikesnio griežtinimo šalininkių Graikijos, Italijos, Ispanijos, bei „vanagiškesnę“ politiką palaikančios Vokietijos ar netgi Baltijos šalių atstovų.

Vis tik, ekspertas pažymi, kad nuosekliausias sprendimas šį kartą būtų tiesiog laikytis birželio mėnesį išsakytos pozicijos, jog pirmiausiai palūkanos bus keliamos per vieną žingsnį.

Jeigu ECB būtų šiek tiek griežtesnis, tai tikrai nebūtų labai didelis siurprizas.

„Tvarios, prognozuojamos monetarinės politikos logika lyg ir reikalautų vykdyti savo pažadus ir laikytis išankstinės komunikacijos, per dažnai nekaitalioti nuomonės iš pradžių padidinant 25 baziniais punktais, o po to, kaip planavo, 50 bazinių punktų rugsėjį. Bet tuo pačiu reikia pripažinti, kad esame unikaliai didelės infliacijos aplinkoje, kur centriniai bankai yra priversti imtis daug didesnių žingsnių ir sparčiau griežtinti monetarinę politiką“, – svarstė N. Mačiulis.

Nauja antifragmentacijos priemonė gali tapti itin svarbiu derybiniu įrankiu

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vienas derybinių įrankių, galinčių vaidinti svarbų vaidmenį, – nauja turto supirkimo programa, skirta sumažinti euro zonos šalių skolinimosi kainų skirtumus. N. Mačiulis praktiškai neabejoja, kad tokia priemonė bus pasiūlyta jau šiame posėdyje. Priešingu atveju, anot jo, kiltų rizika, kad tokių šalių kaip Italijos, obligacijų pajamingumai vėl smarkiai išaugs, kaip jau nutiko birželio mėnesį.

„Jie turi pasiųsti labai aiškų signalą rinkai, kad bus užkirstas kelias sparčiam vyriausybių skolinimosi kainų didėjimui. Bet tuo pačiu metu, kadangi tokiai priemonei prieštarauja Vokietija, Olandija, Austrija, kaip derybinis kompromisas bus spartesnis bazinių palūkanų normų kėlimas“, – svarsto „Swedbank“ ekonomistas.

Nerijus Mačiulis. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Jis taip pat sako neatmetantis galimybės, kad gali būti pasirinktas tarpinis variantas tarp palūkanų didinimo 25 ir 50 bazinių punktų. ECB indėlių palūkanų normos šiuo metu sudaro -0,5 proc., o ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos 0,25 proc. Todėl, pasak N. Mačiulio, visiškai realu, kad centrinis bankas apatinę ribą padidins puse procentinio punkto, taip išeinant iš neigiamos ribos, o viršutinę ribą pakeltų ketvirčiu.

Scenarijaus, kad pinigų politikos formuotojai gali grįžti prie palūkanų normų simetriškumo, kuomet skirtumas tarp apatinės ir viršutinės ribos sudaro 0,5 proc. punkto, sako neatmetantis ir E. Petrulis.

„Simetriškumą galima atkurti tiek pačioje pradžioje, tiek ir vėliau. Bet aš manau, kad jį atkurti vis tik būtų logiškiausia su pirmu didinimu“, – tvirtino SEB analitikas.

Euro nuvertėjimas gali tapti viena iš priežasčių sparčiau didinti palūkanas

Euras praėjusią savaitę pirmą kartą per pastaruosius dvidešimt metų tapo pigesnis už JAV dolerį. Po savaitės, šį trečiadienį, euro kursas kiek išaugo ir siekia 1,0230 JAV dolerio. Euras šiek tiek atsigavo ir dėl pasigirdusių lūkesčių, kad ECB bazines palūkanas ketvirtadienį gali pakelti ne 0,25, o iš karto 0,50 proc. punkto.

Vis tik, E. Petrulio vertinimu, euro vertės kritimas pirmiausiai buvo susijęs ne su ECB planais apsiriboti vienu palūkanų didinimo žingsniu, bet dėl to, kad jis apskritai turi kur kas mažesnę erdvę imtis spartaus pinigų politikos griežtinimo, negu kad Federalinis rezervas. Tai, anot jo, susiję, kad Rusijos karas Ukrainoje Europą paveikia ženkliau nei JAV.

„Euro kursas taip dramatiškai susilpnėjo todėl, kad rinka pradėjo mąstyti, o kas toliau. Taip, ECB padidins vieną, antrą, galbūt ir trečią kartą, bet po to gali būti, kad tiesiog jie ekonomiką pasiųs į sąstingį, galbūt netgi recesiją. Ir bus priversti laikyti palūkanas, jų nebedidinant arba netgi sumažinti iš aukštesnio lygio. Tai kirto per pasitikėjimą euru“, – aiškino SEB analitikas.

Tačiau N. Mačiulis pažymi, kad euro kursas iš dalies yra susijęs ir su centrinio banko siekiu užtikrinti kainų stabilumą. Nors „Swedbank“ ekonomistas akcentuoja, kad infliaciją kur kas labiau veikia energetikos kainų augimo, o ne pinigų politikos veiksniai, jis kartu pažymi, jog dolerio atžvilgiu atpigęs euras „dar labiau kaitina infliaciją“, kadangi už energetinius išteklius euro zonos šalys atsiskaito būtent doleriais.

Anot jo, per pastarąjį ketvirtį euras dolerio atžvilgiu atpigo 10 proc., todėl galima teigti, kad importuojamos žaliavos europiečiams pabrango dešimtadaliu.

„Paprastai Europos centrinis bankas niekada neišreiškia nuomonės euro kurso atžvilgiu, bet šioje aplinkoje net jeigu oficialiai nepripažins, kad nenori matyti pigesnio už dolerį euro, manau, kad tikrai yra noras eurą matyti stipresnį“, – pabrėžė N. Mačiulis.

ELTA primena, kad praėjusio birželio pradžioje Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

Kaip ir prognozuota, tuomet palūkanų normos išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.