Ekonomistai neguodžia – artimiausiu metu lietuvių gyvenimas gerės nežymiai. Pasak jų, tam įtakos turės ne vidaus politika, ar situacija užsienio rinkose, bet ir artėjantys Seimo rinkimai.

Ekonomikos specialistai, žvelgdami į ateitį, neburia iš kavos tirščių ir sako tiesiai – artimiausiu metu ekonomika augs lėčiau, maistas brangs toliau, o pigesnės naftos tikėtis nelabai verta – jos kainos svyruos, tačiau daug tikrai nekris.

„Pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika augo panašiai – apie 3 proc. Šiek tiek antrojo ketvirčio rezultatai nuviliantys dėl vienkartinių veiksnių pramonėje, bet tikėtina, kad 2,1 proc. augimas jau buvo pasiektas dugnas ir Lietuvos ekonomika nebelėtės. Šiek tiek spartesnis augimas bus antrąjį  šių metų pusmetį“, – sako „Swedbank“ vyriausiąsias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, traukiantis euro zonos ekonomikai, Baltijos valstybės gamybą ir eksportą didina ir toliau. Tai iš dalies lemia ir padidėjusi konkurencija krizės metais.

„Lietuvos ekonomika šiame kontekste atrodo neblogai. Apskritai Baltijos valstybės, jeigu mes pažiūrėtume, kaip atrodo Baltijos valstybių pramonė, apdirbamoji gamyba, lyginant su 2008 metų sausio mėnesiu, su tuo piko momentu daugumai tų valstybių, yra vienos iš nedaugelio valstybių Europoje, kurių gamybos lygis viršijo tą prieškrizinį lygį“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Perspektyvos euro zonoje tikrai nėra labai blogos. Artimiausiu metu situacija Europoje išliks sudėtinga, tačiau mūsų gamintojai ir mes drastiškų sukrėtimų trumpuoju laikotarpiu neprognozuojame. Ilguoju laikotarpiu perspektyvos, galbūt labiau neaiškios, bet esam linkę būti optimistais“, – antrina Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Tačiau, pasak „Swedbank“ analitiko N. Mačiulio, bene sunkiausia padėtis nedarbo srityje. Tam įtakos turi ne tik neaiški euro zonos situacija, bet ir nepavykusi darbdavių ir vadžios diskusija dėl lankstesnių darbo sąlygų bei artėjantys rinkimai. Taip pat ryški grėsmė ekonomikai ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas.

Bene didžiausia Europos ir euro valiutos piktžaizde ekonomistai įvardija Graikiją.

„Didelio neigiamo poveikio mes tiesiogiai nepajusime, bet reikia įvertinti tai, kad tai sukels paniką rinkoje, galbūt ne ilgo laikotarpio. Investuotojų nerimas dėl panašaus pobūdžio ekonomikų – Ispanija, Portugalija – padidės. Aišku, tai sukels įtampą, kurią pajusime ir mes“, – sako „Danske banko“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos situacija tikrai nebloga, nes šalies konkurencingumas yra gerokai padidėjęs, o tai rodo įmonių našumas, gamybos efektyvumas ir augantis eksportas į trečiąsias šalis.