„Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai. Neapibrėžtumo sąlygomis polinkis įsigyti nekilnojamojo turto, prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus tikrai turėtų kristi“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Neatmesčiau ir to, kad galima nedidelė nekilnojamojo turto kainų korekcija“, – pridūrė ji.

Ji vėliau BNS sakė, kad „politiniam fonui keičiantis ne dienom, o valandom“, sunku drąsiai teigti, kad nekilnojamojo turto kainos kils. 

„Sandorių skaičius bus gerokai mažesnis, pirkėjų susidomėjimas sumažės vien dėl neapibrėžtumo, natūralu, kad kainos gali kisti labai įvairiai ir prognozuoti kol kas nėra galimybių“, – BNS teigė ji.

O SEB ekonomistas Tadas Povilauskas spėja, kad žaliavų trūkumas statybų rinką gali pristabdyti.

„Armatūros pagrindinė rinka yra Rusija, Ukraina ir Baltarusija. Didžioji dalis armatūros ir kitų metalų, kurie naudojami statybose, atkeliauja iš šių trijų šalių, tai kai kalbame apie nekilnojamąjį turtą, statybas, tai čia net ne kainų klausimas, o tiekimo kiekių. Kiek alternatyvių kanalų būtų, kas bus, jeigu nutruks tiekimas iš šių šalių? Kokią įtaką apskritai gali turėti statybų rinkai“, – svarstė jis. 

Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus komitete teigė nenorintis „skubėti su toli siekiančiomis išvadomis nekilnojamojo turto rinkoje“.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius anksčiau BNS teigė, kad kol kas sunku nuspėti tiesioginį karinio konflikto poveikį nekilnojamojo turto rinkai.

2014 metais, kai vyko Krymo aneksija, Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo matoma stagnacija.