Ekonomistai: pradėjusi realiai dirbti, Vyriausybė imsis korekcijų

Ekonomistų teigimu, akivaizdu, kad, pradėjusi realiai dirbti ir pamačiusi biudžeto galimybes, A. Butkevičiaus Vyriausybė darys nemažai korekcijų.

Analitikai tarp Vyriausybės numatytų artimiausių 4 metų darbų įžvelgia ir racionalių, ir nemažai populistinių, neapibrėžtų pažadų. Ekonomistams kliūva naujosios valdžios noras pasmerkti viską, ką darė buvusieji, net, jeigu tai ir geri projektai; taip pat jie pasigenda aiškumo energetikos srityje ir išskiria numatomus pokyčius, susijusius su finansais.Pavyzdžiui, minimalios algos kėlimą, kuris galiausiai gali padidinti nedarbą ir sumažinti biudžeto pajamas, taip pat Pridėtinės vertės mokesčio lengvatas maistui, kuriomis naudotųsi visi, nesvarbu, kokias pajamas gauna.

Ekonomistų teigimu, akivaizdu, kad, pradėjusi realiai dirbti ir pamačiusi biudžeto galimybes, A. Butkevičiaus Vyriausybė darys nemažai korekcijų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

R. Kuodis: atrodo, kad suprantama, jog ekonomikai svarbiausia – žmogus

„Vyriausybė pirmame lape parašė apie pragaištingą emigraciją, tai rodo, kad suvokiama, jog demografija yra labai svarbus dalykas ir ekonomikai. Nes galima vilioti verslus investuoti, kuo tik nori mokesčių lengvatomis ir panašiais dalykais, bet verslui svarbiausia yra paklausa. Jeigu tos paklausos perspektyvos prastėja, dėl to, kad išvažiuoja žmonės, tai naivu tikėtis, kad ekonomika bus labai gera dėl šitos priežasties. Šiaip, aišku, yra tam tikrų klaidų arba, sakykim, pavojų toje programoje. Vienas pavyzdžių, yra nefokusuota socialinė parama arba pagalba, kas, aišku, kad bus labai brangu, kai parama teikiama visiems vaikams iki kažkiek metų, nesvarbu, jie iš turtingų šeimų, neturtingų“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

G. Nausėda: matosi noras pradėti dalinti

„Akivaizdžiai matyti noras pradėti dalinti, o tai yra laikoma, kad ekonominis pyragas jau yra sukurtas ir dabar laikas jį raikyti. Žinau, kad visuomenėje yra tikrai nemaži lūkesčiai, kad atotrūkis tarp didesnes ir mažas pajams gaunančių žmonių mažėtų ir tai yra visiškai suprantama ir sveikintina. Tačiau nesinorėtų, kad, na, praradus racionalų protą, būtų mėginama pasiekti daugiau, negu kad leidžia šiandieninės ekonomikos galimybės“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Kas dėl progresinių mokesčių įvedimo – tai yra senasis arkliukas, kurį socialdemokratai išmėgina prieš kiekvienus rinkimus, nors, sakykime, praėjusią politinę kadenciją tas arkliukas ir liko stovėti arklidėse, taip ir neišjojo į išorę“, – apie progresinius mokesčius kalba G. Nausėda.

„Jeigu mes apmokestinsime kvalifikuotus darbuotojus dvigubai arba pusantro karto didesniu tarifu, tikrai neišsivaizduoju kokių gebėjimų reikės įtikint užsienio investuotojus investuoti čia, o ne ten, kur jiems tai yra ekonomiškai naudinga“, – priduria G. Nausėda.

V. Klyvienė: gerai, jog matoma renovacijos nauda

„Norėčiau išskirti prioritetą skatinti renovaciją. Tai yra akivaizdus mūsų tikslas strateginis. Jeigu šitą procesą pavyks užkurti, tai, manau, turėsime tikrai teigiamą poveikį – tiek padidės mūsų energetinė nepriklausomybė, tiek sumažės našta namų ūkiams“, – teigia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.

Šiame straipsnyje:

Vyriausybė