„Praeitų metų duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 3700 eurų neatskaičius mokesčių. Stengiamės papulti į tuos konkurencingus rėžius“, – teigė „Surfshark“ vyresnioji personalo atrankų specialistė Gertrūda Trinkūnaitė.

Vidutinis atlyginimas startuoliuose siekia 3200 eurų „popieriuje“. Įmonės tikina, kad šiais metais jų darbuotojų atlyginimai kils dar labiau. Remiantis Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, atlyginimai augs ne tik startuoliuose, bet visuose sektoriuose. Tiesa, kiek lėčiau – apie 9,5 proc.

„Atlyginimų augimas pastaruosius kelerius metus viršijo prognozes. Jį, aišku, į viršų stumia didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas. Šiemet jis taip pat padidėjo 15 proc. Dėl to matome ir pramonėje, ir turizmo, ypač paslaugų sektoriuose, – visur tas atlyginimų augimas yra tolygiai pasiskirstęs“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ne visi ekonomistai mano, kad gyventojai sulauks beveik 10 proc. atlyginimų augimo.

„Sakyčiau, geriausiu atveju tobulas scenarijus bus, jeigu šiais metais atlyginimai padidės 3–5 proc.“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nors ekspertai žada, kad šie metai bus lengvesni nei praėjusieji, ekonomikos pavasarį prognozuoti – dar per anksti. Trumpalaikio kainų kritimo ir atlyginimų augimo, pasak ekspertų, gali neužtekti, kad gyventojams pavyktų grįžti į tą lygį, koks buvo iki infliacijos.

Geriausiu atveju tobulas scenarijus bus, jeigu šiais metais atlyginimai padidės 3–5 proc.

 

„Pernai Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 13 proc., bet nepasivijo kainų augimo. Perkamoji galia praėjusiais metais sumažėjo maždaug 6 proc. ir šiemet ji neatsistatys“, – sakė N. Mačiulis.

„Labai tikėtina, kad atskiruose prekių segmentuose mes stebėsime kainų sumažėjimą, bet, mano nuomone, tai bus trumpalaikis veiksnys“, – savo prognozes išsakė A. Izgorodinas.

Vieni ekonomikos ekspertai mano, kad krizės šiais metais nebus, tačiau kiti įsitikinę, kad jos išvengti nepavyks.

„Buvo jau ekonomikos perkaitinimo ženklų, kurie labiausiai matėsi žvelgiant į infliacijos rodiklius.  Tad tai, ką mes matysime šiemet, yra ne krizė, bet sugrįžimas prie tvaresnės augimo tendencijos“, – konstatavo N. Mačiulis.

„Tikroji krizė ir recesija, apie ką visi kalba, ateis ne šių metų pradžioje, o jų pabaigoje“, – tokia buvo  A. Izgorodinonuomonė.

Remiantis „Swedbanko“ ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių bendras vidaus produktas (BVP) šiais metais neaugs, o kai kuriose jų, įskaitant ir Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis.