- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Giedrius Gaidamavičius/BNS, „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikai per metus smukus 3,7 proc., o per ketvirtį – 3 proc., ekonomistai sako, kad nuosmukį labiausiai lėmė sulėtėjusi pramonė, bet situacija nėra kritinė. Anot jų, nepaisant neigiamų pirmojo ketvirčio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklių, metai šalies ekonomikai turėtų būti „pakankamai neblogi“.
„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas.
„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.
Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome.
„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji signalai ir patys pramoninkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – BNS sakė R. Krušinskas.
Anot jo, vienas pirmųjų indikatorių, kurie pasireiškė per pandemiją, kad pramonė sulėtėja dėl mažesnių užsakymų iš užsienio, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.
R. Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.
„Pirmojo ketvirčio sindromas po labai sėkmingų praėjusių metų, kai buvo atsigavimas po pandemijos, o dabar žmonės šiek tiek atsargiau pradeda leisti pinigus, persiskirsto krepšelis dėl augančių palūkanų normų“, – sakė R. Krušinskas.
„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Maurico, pirmojo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ne tik mažmeninė prekyba bei šiuo metu nuosmukį patirianti pramonė, bet ir kiti veiksniai.
„Mažmeninės prekybos ir pramonės rodiklius didžiąja dalimi jau žinojome, kokie jie yra (...), tai galima jau numanyti, koks bus šių komponenčių augimas ar pokytis“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tačiau, matyt, kad kiti sektoriai taip pat neparodė gerų rezultatų ir būtų įdomu pasižiūrėti, kokie tie sektoriai buvo, kurie nėrė į minusą, nes vien tiek pramonės ir mažmeninės prekybos nebūtų pakakę tiek žemai nutempti BVP rodiklį“, – kalbėjo ekonomistas.
R. Krušinskas atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti stabilų pramonės augimą, kuris būtų atsparus nuo įvairių sukrėtimų, reikia didinti produktyvumą ir darbo našumą.
„Šiame kontekste jis neauga tiek, kokie yra infliacijos ar atlyginimų tempai, todėl tas 3 proc. sąstingis, lyginant su praėjusių metų paskutiniu laikotarpiu, yra vis dar geras rezultatas ir nereikėtų tikėtis, kad augimas bus begalinis ir visados“, – sakė ekonomistas.
„Šioje vietoje trumpas stabtelėjimas galėtų būti naudingas pergalvojant buvusio augimo laikotarpį ir susimąstant apie tai, kokių priemonių kalbant apie produktyvumą, našumą, inovacijų diegimą, mums reikia, kad techniškai nekristume žemiau daugiau, o Lietuva galėtų išsilaikyti kaip pakankami lanksčios ekonomikos šalimi bendrame kontekste“, – pridūrė jis.
Metinį 0,8 proc. ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž. Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi.
„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž. Mauricas.
Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.
Anot jos, nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą, tai lems prastesnius vartojimo rezultatus. Be to, griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą šalies prekėms.
„Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – pranešime teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sakė, kad nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika, tačiau darbo rinka rodo atsparumą.
„Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – pranešime sakė jis.
Pasak D. Imbraso, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi palankesnės ekonomikos raidos, tai siejama su darbo rinkos atsparumu, kuris kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį. Be to, infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželį darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.
Į BVP nuosmukį sureagavo ir žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.
Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.
Recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.
Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – rašė N. Mačiulis.
Nuomonę apie kritusį Lietuvos BVP savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė ir ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP susitraukė 3,6 proc., o lyginant su ketvirtuoju 2022 m. ketvirčiu BVP nuosmukis siekia 3 proc. Šiandien paskelbti skaičiai rodo, kad Lietuva oficialiai įžengė į recesiją: BVP augimas lyginant su ankstesniu ketvirčiu yra neigiamas du ketvirčius iš eilės: -0.5 proc. ir -3 proc.
Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą.
Reikia pripažinti, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomikos kritimas buvo gana reikšmingas: lyginant su pirmu 2022 m. ketvirčiu BVP nukrito iš karto 3,6 proc. – BVP mažėjimas yra sparčiausias nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,1 proc.
Reikšmingą ekonomikos Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra gerai diversifikuotas: kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo.
Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1 proc., bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1 proc., bet kovą jau fiksuotas 4,7 proc. kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1 proc.), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis: -0,1 proc. sausį; -1 proc. vasarį ir -6,1 proc. kovą – kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą, ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą.
Taigi, tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja.
Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas.
Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš COVID-19 pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krenta, bet krentame nuo labai aukštos bazės. Kitas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų lems, kad galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP“, – rašė A. Izgorodin.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...