- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Techninę recesiją Lietuvoje labiausiai jaučia pramonė, tačiau kitų sektorių ekonominė padėtis išlieka stabili, be to, gali gerėti, sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Keistas paveikslas: viena vertus, matome bendrą mažėjantį rodiklį, kurį tempia pramonė, bet dauguma kitų sektorių vis dar laikosi pakankamai gerai ir jau pradeda žiūrėti į ateitį – kad po pusmečio gali ir palūkanos mažėti, energetinė krizė kaip ir prašokta, situacija Ukrainoje taip pat nėra tokia labai bloga (...) – bei į vasarą įžengia su pakankamai neblogomis nuotaikomis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
„Vertinant neigiama prasme, išsiskiria pramonė. Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį“, – teigė jis.
Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad šalies ūkio kritimą lėmė vienintelis pramonės sektorius, tačiau daugelis gyventojų „arba techninės recesijos nejaučia, arba, didžiausia našta arba praėjo, arba jie mato šviesą tunelio gale“.
„Bendras paveikslas yra labai nevienalytis, neapsiverstų liežuvis sakyti, kad visa ekonomika yra recesijoje, nes daug yra pozityvių ženklų, kurie rodo, kad artimiausi mėnesiai, ketvirčiai gali būti žymiai geresni“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, optimizmo suteikia lėtėjanti infliacija, toliau besilaikantis žemas nedarbo ir aukštas užimtumo lygis, „pakankamai geri“ esą ir gyventojų lūkesčiai. Be to, pažymi Ž. Mauricas, tinkamus finansinius išteklius palaikyti ekonomiką turi ir Vyriausybė.
„Gal per daug nevertėtų užsikrėsti tuo virusu, juolab, kad matėme, kad Lietuva gaus 500 mln. eurų paramos (Europos Sąjungos RRF fondo lėšų – ELTA), biudžeto deficitas pernai buvo 0,6 proc. BVP – net procento nesiekė. Vyriausybė turi didžiulius rezervus pamėtyti dar pinigų visiems bent kurį laiką“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, prastėjusius pramonės rezultatus lėmė pasikeitęs ekonominis ciklas – jei per pandemiją gyventojai vartojo daugiau prekių, o ne paslaugų, dabar daugiau išlaidų skiriama, pavyzdžiui, kelionėms į užsienį.
„Ekonominis ciklas pereina iš prekių į paslaugas (...) ir nėra palankus Lietuvos ekonomikai, kuri didesne dalimi priklauso nuo pramonės ir transporto sektorių“, – sakė Ž. Mauricas.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad BVP nuosmukis jos nenustebino, tačiau, anot jos, derėtų sulaukti gegužę skelbiamo antrojo įverčio, kad būtų galima sužinoti, kokioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta. Panašiai yra sakęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šių metų pirmo ketvirčio rezultatų taip pat nedramatizavo. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?92
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...