Jau pusmetį Rusija taiko apribojimus Lietuvos žemės ūkio produkcijai. Dėl to sumažintos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Ar Lietuvos verslas rado naujų rinkų? Kaip Rusijos veiksmai ir nesaugumas regione  pakeitė Lietuvos verslo planus? Apie tai – pokalbis su ūkio ministru Evaldu Gustu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

– Pone R. Dargi, pernai rugpjūtį Rusijos įvesti prekybos maisto produktais apribojimai yra taikomi apie 4 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, įskaitant ir reeksportuojamas prekes. Dėl jų maisto produktų eksportas į Rusiją  sumažėjo daugiau negu du kartus. Tačiau ne maisto produktų eksportas į Rusiją netgi padidėjo. Per pusmetį prekių eksporto į Rusiją dalis sumenko nedaug: praėjusių metų viduryje jis sudarė 22, o metų pabaigoje – apie 19 proc. viso prekių eksporto. Kokia padėtis yra dabar?

– Didžiausią įtaką daro Rusijos ekonomikos smukimas. Neseniai grįžome iš Armėnijos, kur lankėmės su Lietuvos pramonininkų delegacija. Buvo labai įdomu sužinoti, kokia Armėnijos eksporto į Rusiją situacija, nes šiai šaliai Rusija netaiko jokių apribojimų. Armėnijos prekyba su Rusija be jokio embargo pernai smuko 26 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį jau 28 proc. Faktorius, kuris lemia mūsų prekybą su Rusija yra jos ekonomika, o ne taikomi apribojimai.

– Sankcijos daugiausiai palietė maisto produktų gamintojus, bet nukentėjo ir vežėjai, sandėliavimo paslaugas teikiančios bendrovės. Koks poveikis šiems  ūkio subjektams ir kaip dėl naujų rinkų?

– 2015 metai yra mūsų diversifikavimo metai. Vyriausybė darbuojasi kartu su verslu, kad naujos rinkos atsivertų. Yra gerų žinių iš Kinijos, gali būti, kad toje rinkoje mes turėsime kitokius pardavimus. Delegacijos vyksta ir į Artimuosius Rytus, tai teikia vilčių, kad rinkų rasime ir ten. Ruošiamės su didžiule delegacija vykti į Kazachstaną, ieškosime galimybių ten, nors kils keblumų gabenant prekes per Rusiją. Pietryčių Azija taip pat yra ta zona, kur Lietuvos pardavimai auga.

– Pone G. Nausėda, pramonininkų atlikta eksportuojančių įmonių vadovų apklausa rodo, kad jų žvilgsniai krypsta į Pietryčių Aziją. Kaip tai vertinate?

– Vertinu gerai, nes tai yra labai talpios rinkos tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonomikos plėtra. Kinija, net ir augdama 7 proc., gali sugerti labai daug lietuviškų prekių, ten gali vežti 100 metų ir niekada nepatenkinsi net mažosios dalies Kinijos poreikio. Bet yra ir kitos rinkos, kad ir Jungtinės Valstijos, kurios tapo įdomios ne tik dėl politinių sąlygų pasikeitimų – atsiranda galimybių vežti platesnį spektrą prekių, bet ir dėl valiutos kurso pokyčių, kuris šiuo metu yra naudingas Lietuvos įmonėms.

Pvz., „Rokiškio sūris“ iš karto ėmė vežti produkciją į JAV kai tik Rusija paskelbė eksporto apribojimus, nes reikėjo ištuštinti sandėlius, bet finansinis rezultatas buvo nulinis. O dabar, keičiantis valiutos kursui, ši bendrovė ir kiti gamintojai konstatuoja, kad prekių vežimas į JAV tampa pelningas. Įdomu tai, kad Lietuvos gamintojai ėmė ieškoti trečiųjų rinkų ne vakar ir ne tada, kai Rusija ėmė taikyti sankcijas, o jau nuo 2012 metų. Manau, kad pagrindinė priežastis tuo metu buvo silpna Europos Sąjungos ekonominė būklė.  Dabar motyvas jau kitas.

– Tačiau ir pramonininkų apklausa rodo, kad įmonės nesitiki didelio augimo Europos rinkoje ar NVS rinkoje?

– G. Nausėda: Tai yra natūralu.

– R. Dargis: Yra atlikta studija, kuri rodo vidurinės klasės augimo pasaulyje perspektyvą. Įdomu tai, kad vidutinis atlyginimas  sparčiausiai kilo Vidurinėje Azijoje ir Kinijoje. Šiandien Malaizijoje vidutinis atlyginimas jau siekia 700 JAV dolerių, Kinijoje – 650 dolerių. Tie pokyčiai rodo, kad ir prekių paklausa tose šalyse bus didesnė.

– Pone E. Gustai, per pastarąjį pusmetį surengėte daugybę kelionių į įvairiais šalis – nuo Japonijos, Malaizijos, Gruzijos iki Argentinos. Kokie rezultatai? Ar jaučiate, kad jau vyksta kažkokie procesai?

– Važiuojame ir važiuosime, nes trečiosios rinkos tampa labai svarbios. Tačiau nesutinku, kad nereikia žiūrėti į Europos Sąjungos rinką. Pastarųjų  mėnesių statistika rodo, kad didžiausiais Lietuvos eksportas yra būtent į Europos rinkas. Žinoma, turime žiūrėti ir į naujas rinkas, nes tai perspektyvu. O kalbant apie rezultatus, labai gerai įsiminė mano pirmasis vizitas į Malaiziją prieš pusantrų metų. Buvo labai daug skeptikų dėl šios kelionės, bet galiu pristatyti rezultatus: Lietuvos investuotojai jau pastatė elektros energijos jėgainę Malaizijoje, yra protokolas dėl saulės baterijų gamyklos statybų, išsiųsti pirmieji konteineriai bandomųjų maisto produktų.

– Pone G. Nausėda, eksportas į Rusiją beveik nemažėja. Kuo Jūs tai aiškinate?

– Mūsų eksporto į Rusiją bendroje apimtyje reeksportas sudaro net 85–90 proc. Sankcijos, kurios buvo pritaikytos, palietė palyginti nedidelę lietuviškų prekių dalį. Pritariu ponui R. Dargiui, kad Rusijos ekonomikos smukimas yra didesnis pavojus. Prie sankcijų galima prisitaikyti, bet jeigu iš tavęs neperka prekių nes neturi pinigų, to niekaip nepakeisi, neapeisi ir neprisitaikysi. Taip, dar kurį laiką iš inercijos ir reeksporto sąskaita mūsų eksportas į Rusiją nesmuks iki baisaus lygio. Bus įdomu stebėti, ar šiemet Rusija praras svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės poziciją ar ne. Pirmieji mėnesiai rodo, kad Latvija kovoja su Rusija dėl pirmosios vietos. Manau, ilgainiui Rusijos lyginamoji dalis mažės ir Rusijos dalį užims kitos valstybės.

– E. Gustas: Statistika rodo, kad pernai Lietuvos eksportas į Rusiją krito 16 proc., per šių metų du mėnesius – 37 proc. Taip atsitiko ne vien dėl apribojimų lietuviškoms prekėms, bet ir dėl ekonominės krizės Rusijoje – perkamosios galios sumažėjimo, rublio devalvacijos. Tai  įtakoja ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, Ukrainą  – ten eksporto kritimas taip pat ženklus. Todėl mes privalome eiti į trečiąsias rinkas ir ieškoti jų.

– Kokie lietuviški produktai gali būti patrauklūs Pietryčių Azijos rinkai? Javai, baldai, trąšos?

– R. Dargis: Dėl baldų abejočiau, trąšos gali būti, taip pat ilgai negendantys maisto produktai.

– G. Nausėda: Į Japoniją vežame maisto produktus, tai jau šis tas. Japonija taip lengvai neatidaro savo rinkos, bet ji labai talpi. Čia gyvena tiek pat žmonių, kaip ir Rusijoje.

– E. Gustas: 2013 metais pusę Lietuvos eksporto į Kiniją sudarė žaliavinė mediena. O pernai į Kiniją vežėme ir baldus, ir  kondicionavimo prietaisus, ir  elektroniką.

– Galima sakyti, kad Lietuvos ekonomika šiemet išgyvena lūžio metus? Lietuvos eksportas į Rusija kas kelis mėnesius mažėja trečdaliu. Tai neįtikėtini skaičiai. Ką manote?

– G. Nausėda: Tai nėra kažkas  nauja. 2000–2001 metais Rusijos lyginamoji dalis irgi dramatiškai krito. Ir nesužlugome. Dabar yra šiokia tokia baimė, kad persiorientavimas į trečiąsias rinkas  gali pabloginti Lietuvos įmonių finansinius rezultatus. Bet manau, kad galime kalbėti tik apie laikiną įmonių pelningumo pablogėjimą dėl persiorientavimo. Dėl BVP augimo mano prognozės optimistiškos.

– R. Dargis: Pernai rudenį mes irgi sakėme, kad BVP 2015 augs, bet nesutikome su Vyriausybės prognozėmis, kad tas augimas viršys 3 proc. Pramoninkai prognozavo, kad BVP augs 2,6–2,7 proc. Dabar Vyriausybė irgi taip sako.