Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

„Svarbiausia, kad tie pinigai, kurie surenkami, būtų tikslingai panaudojami. Nes surinkti po 5-10 mln. eurų – tai kainuoja, erzina visuomenę, sukelia daug diskusijų, bet svarbiausia, kad nebūtų švaistomasi pasiūlymais“, – BNS sakė ekonomistas.

„Padidinti vaiko pinigus 1 euru kainuoja 6 mln. eurų. Padidinus akcizo tarifą dyzelinui ir iš jo surinkus 24 mln. eurų, pridėsi tik 4 eurus vaiko pinigų per mėnesį. Tai minimalus pokytis, dėl to reikia, kad pinigai būtų išleidžiami tikslingai“, – pridūrė jis.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad didinat mokesčius žmonės gali pereiti į šešėlinį vartojimą. Anot jo, valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti mokesčių administravimui ir ieškoti būdų, kaip priversti žmones geriau mokėti mokesčius.

„Šiuo metu valstybė orientuojasi į vartojimo mokesčių padidinimą. Manau, kad tai nelabai teisinga, nes gali pakirsti Lietuvos ekonomikos augimo tempą. Jei žiūrėti šių metų pirmąjį pusmetį, Lietuvos ekonomiką į viršų tempia ne eksportas, bet vidaus vartojimas. (...) Kuo labiau jį apkrausime papildomais mokesčiais, tuo mažesnį poveikį jis turės BVP augimui“, – BNS sakė jis.

Finansų ministerija siūlo padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemdirbių dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.). Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų.

Svarbiausia, kad tie pinigai, kurie surenkami, būtų tikslingai panaudojami.

Ragina nedidinti akcizo alkoholiui

Anot T. Povilausko, didinti dyzelino ir benzino akcizus neiškreipiant rinkos sąlygų yra erdvės, nes kitose Baltijos šalyse jie yra didesni. Tuo metu ministerija, siūlydama dar padidinti akcizą stipriam alkoholiui, persistengė, nes kitose Baltijos šalyse jis būtų mažesnis nei Lietuvoje.

„Čia yra persistengimas, nes kalbame, kad būtina derinti pozicijas Baltijos šalių lygyje, dabar jau po šito pakėlimo, jeigu kitąmet latviai ir estai nieko nedarys, mūsų akcizas etilo alkoholiui būtų didžiausias ne tik, palyginti su Latvija ar Estija, bet ir su Lenkija. Čia jau labai pavojingi žaidimai, kalbant apie mokesčio surinkimo galimybes, rizika čia labai didelė yra“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, akcizo tarifą būtų galima palikti tokį, koks yra, nes jis jau šiemet buvo padidintas.

A. Izgorodino teigimu, dėl žemos perkamosios galios vartotojai yra jautrūs mokesčio padidinimui, todėl gali didėti šešėlinis vartojimas.

„Galime pamatyti visiškai priešingą efektą, kad padidinsime dar labiau vartojimo mokesčius alkoholiui ir tabakui, o gausime efektą, kad valstybės pajamos ne išaugs, o sumažės, nes dalis žmonių tiesiog gali pereiti į nelegalų ir šešėlinį vartojimą“, – sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, didesnių dyzelino ir benzino akcizų žmonės gali ir nepajusti dėl pasaulinių naftos tendencijų.

„Neatmetu varianto, kad nafta kitąmet gali pigti, nes turbulencijos pasaulio ekonomikoje tik didėja, ir tai svarbus aspektas, kuris šiuo metu numušinėja pasaulinę naftos kainą“, – sakė ekonomikas.

Tuo metu akcizas žemdirbių dyzelinui kaip tik turėtų būti didesnis, sako T. Povilauskas. 

„Galėjo būti daugiau padaryta – žemdirbiams padidėja akcizas netgi mažiau nei bendras akcizas dyzelinui, žiūrint per centus. Galėjo daugiau padidinti akcizą, kad lengvata šiek tiek būtų susitraukusi, nes dabar lengvata visiškai nesumažėjo. Jeigu jau bandoma šitais siūlymais mažinti spragas, čia būtų puiki proga šiek tiek labiau sumažinti lengvatą“, – sakė jis.

NT apmokestinimas ateityje plėsis dar daugiau

Ministerija siūlo plėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę – mokestį mokėtų 100 tūkst. eurų ir didesnės vertės NT turintys gyventojai (dabar riba yra 220 tūkst. eurų), o komercinio NT mokesčio tarifas didėtų nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc.

Pasak T. Povilausko, dabar yra „normalus laikas nuleisti kartelę žemyn pratinant žmones, kad ateityje ji dar labiau mažės.“

„Labiau palaikau antrojo būsto apmokestinimo idėją, manau jis sąžiningesnis ir mažiau skaudus, bet ir šitas siūlymas yra tam tikras laiptelis aukštyn. Šiuo atveju tai, kad mažinama neapmokestinamo turto kartelė – nėra esminis pokytis, tai tiesiog slinkimas toliau ir ėjimas prie vis didesnio, vis labiau visuotinio NT apmokestinimo, kurio idėją dauguma ekonomistų palaiko“, – sakė T. Povilauskas.

Anot A. Izgorodino, iš šio mokesčio biudžeto pajamos bus nedidelės, todėl kyla klausimų, kaip efektyviai jos bus panaudojamos. Be to, pasak jo, yra rizikų, kad visos papildomos pajamos iš NT mokesčio bus skiriamos jo administravimui.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.

Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.