„Biudžetas yra gana prastas. Nors sakoma, kad jis yra socialiai atsakingas, bet taip tikrai nėra. Realiai įgyvendinama mokesčių reforma ir pajamos kitais metais nėra garantuotos. Tik prognozuojama, kad bus paimta iš šešėlio keli šimtai milijonų. Tai sukuria tam tikrą įtampą, nes yra neapibrėžtumas dėl surinkimo - ar pavyks, ar nepavyks. Mes jau išdaliname pyragą kitiems metams, kurio dar tikrai nesame surinkę“, - Eltai sakė J. Mundeikis.

Pasak ekonomisto, matoma kaktomuša tarp finansų ministro ir mokytojų bei kitų specialybių atstovų, nes viešasis sektorius pamažu sukyla, reikalauja didesnių atlyginimų, nors nėra erdvės jų finansuoti.

„Aš manau, kad su mokytojais yra labai daug problemų, susiplakusių į vieną. Vienas dalykas - taip, švietimo finansavimas yra didinamas, bet jo pasiskirstymas nėra pakankamai skaidrus ir aiškus. Etatinio modelio atlyginimas nebuvo pakankamai gerai išdiskutuotas ir išaiškintas. Tam tiesiog nebuvo pasirengta, nes neįmanoma pasirengti kažkokiai reformai per du mėnesius. Tas nesiskaitymas su mokytojais, nebendravimas, demokratijos nebuvimas ir privedė prie krizės“, - sakė ekonomistas.

Kaip teigė J. Mundeikis, struktūrinėms reformoms ateityje taip pat reikės skirti didelį dėmesį, nes jos svarbios visam švietimo sistemos kokybės užtikrinimui.

„Mokytojai apskritai siekia, kad jų atlyginimas siektų 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje. Dabar apytiksliai yra vienas VDU. Čia toks dalykas, kur mokytojai turėtų būti labiau apmokami, jei taikytume į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį. Iš kitos pusės, mes turime didžiulę problemą, kokios turėtų būti daromos struktūrinės reformos ateityje, kad būtų galima optimizuoti tinklą (švietimo. - ELTA), nes tai yra reikalinga ne tik pačiam finansavimui, bet ir švietimo kokybės užtikrinimui“, - Eltai pasakojo J. Mundeikis.

ELTA primena, kad Seimas plenariniame posėdyje ketvirtadienį pritarė dėl Vyriausybės patobulinto kitų metų biudžeto projekto priėmimo balsuoti gruodžio 11 d. posėdyje.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius buvo pasipiktinęs planuojamu kitų metų biudžetu, teigdamas, kad viešasis sektorius yra pasmerktas.

„Jūs paliekate vieną valstybės svarbiausių pamatinių dalykų - visą viešąjį sektorių - artimiausius trejus metus ant bado dietos. Ir tada premjeras sako rinktis visoms partijoms ir tartis dėl to, kaip būtų galima didinti viešojo sektoriaus atlyginimus iki 2025 m. Tai iš ko tie atlyginimai galės būti didinami, jeigu visos pajamos, kurios galėtų būti išleidžiamos viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui, yra išimamos?

Tai, ką jūs padarėte, yra užprogramuota bado dieta visam viešajam sektoriui ir užprogramuotas galvos skausmas visai Vyriausybei ir valdančiajai frakcijai Seime“, - sakė A. Kubilius.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Seimo posėdžio metu sakė, kad dėl kitų metų biudžeto atlyginimai augs visiems.

„Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus. Tie pinigai yra skirti visiems - daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, nesvarbu, kur jie dirbtų - ar viešajame sektoriuje, ar privačiame. Visi, priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, kitais metais gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų daugiau. Mokesčių reforma pajamas didina visiems dirbantiesiems. Viešasis sektorius taip pat yra papildomai finansuojamas“, - teigė S. Skvernelis.

Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Patobulintame biudžeto projekte savivaldybių biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio didėja 3,4 mln. eurų.

Kitų metų biudžeto projekte valstybės asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 mln. 696 mln. eurų.

Asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį sudaro asignavimai, skirti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Patobulintame 2019-2021 metų programos projekte kitų metų valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 1 mlrd. 104 mln. eurų biudžeto lėšų. Iš jų 711,2 mln. eurų ES paramos lėšų.

Perskirsčius asignavimus, 2,5 mln. eurų papildomai skirta kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai, 0,5 mln. eurų Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti ir 0,4 mln. eurų - švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti. Padidinti asignavimai kelių tvarkymui.