Kaip rašoma pranešime, mažiausias pajamas gaunantys žmonės kainų svyravimus jaučia labiau. Daugiau nei 90 proc. gyventojų mano, kad kainos kyla, tačiau jų padidėjimą gyventojai jaučia skirtingai.

„Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai yra skausmingesni nei tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Duomenys rodo, kad jie didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausiems produktams, tad natūralu, kad net menkiausias kainų pasikeitimas gali turėti poveikį jų biudžetui“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, dar neseniai apie du trečdalius mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupės visų išlaidų sudarė maistui, elektrai, dujoms, šildymui skirtos išlaidos, o vidutines pajamas gaunančių asmenų – apie pusę visų išlaidų.

Pesimistines nuotaikas lemia ir neišblėsusi skaudi patirtis. 2006-2008 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei pusantro karto, panašiai pakilo ir darbo užmokestis, bet, prasidėjus finansų krizei, ekonomikos nuosmukis pastebimai pristabdė pajamų augimą, ir tai užsitęsė apie penkerius metus.

2009-2015 m. vidutinė pensija didėjo lėčiau, o vidutinis darbo užmokestis – panašiu tempu, kaip vidutinės maisto kainos. Tuo metu kai kurie gyventojai, tikėtina, labiau pajautė perkamosios galios sumažėjimą.

„Tikėtina, kad įsiminta neigiama patirtis iki šiol yra išlikusi atmintyje, todėl žmonės labiau pastebi ir akcentuoja kainų kilimą, o ne didėjančias pajamas“, – sakė P. Morkūnas.

Vis dėlto, pasak jo, situacija pastaraisiais metais nesuteikia pagrindo pesimistinėms mintims: tiek vidutinė pensija, tiek ir vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug keturis kartus greičiau nei maisto kainos.