„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs. Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus keturis mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (...). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.

„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.

Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.

Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (...) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.

Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.

„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.

EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.

Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.

Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.