Apie degalų kainas plačiau pasakojo „Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Ar rezervą išmetėme tarsi į balą, nes jis lėtas, o kaina nesumažėjo?
– Galima ir taip pasakyti. Gal net ne į balą, gal netgi ir į visą vandenyną, nes mūsų indėlis yra labai menkas ir tikslas to rezervo įliejimo buvo sumažinti bendrą pasaulinę įtampą ir sušvelninti naftos kainų šuolį pasaulyje, nes naftos rinka yra pasaulinė ir iš esmės veikia susisiekiančių indų principu. Netgi Europa neturi fizinio trūkumo – tiek naftos, tiek ir degalų, tačiau kainą taip pat moka didesnę, kaip ir daugelis kitų šalių, nes rinka tiesiog veikia susisiekiančių indų principu. Iš Persijos įlankos šalių per Hormuzo sąsiaurį Europa beveik neimportuoja naftos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valdžia žadėjo, sakė, kad parduos pigiau ir tai turėtų sumažinti kainą. Kas tada kam ir už kiek pardavė ir kokie čia praradimai dabar dėl to atsiranda?
– Natūraliai kaina nesumažėja. Čia tiesiog buvo bendras Tarptautinės energetikos agentūros susitarimas šalims išleisti dalį savo rezervų į rinką tam, kad sušvelnintų bendrą pasaulinį šoką, kilusį dėl naftos kainų – dėl Hormūzo sąsiaurio uždarymo ir bendrai karo Irane. Tačiau kaip tai galėjo paveikti Lietuvos kainą, išskyrus tai, kad vienas kitas politikas buvo kažką pažadėjęs, – sunku suprasti. Iš tikrųjų tai įvyko taip, kaip ir turėjo vykti. Ta kaina nesumažėjo, juolab kad ir mūsų rinka yra regioninė. „Orlen“ įmonė parduoda daugiau nei 20 šalių naftos produktus, esame bendra rinka su latviais, estais. Tai, ką išleidžiame, jaučia ir kitos šalys. Man kyla klausimas, kodėl buvo duotas toks pažadas ir atitinkamai atsirado tas nusivylimas, ypač sužinojus, kad tas rezervas, kaip suprantu, jau yra visiškai pilnai išnaudotas.
– Tikrai taip, o tą rezervą dar reikės užpildyti. Tik dabar klausimas – kokiomis kainomis tai darysime?
– Ko gero, bus laukiama, kol kainos bus mažesnės. Bet rezervo pagrindinis uždavinys yra ne tiek kainų mažinimas, kiek naftos produktų pasiūlos išlaikymas esant tam tikriems sutrikimams būtent mūsų regione. Tai klausimas apskritai, ar labai mums buvo tikslinga tą rezervą naudoti? Nes jeigu, tarkime, kažkas atsitiktų su tiekimu iš Norvegijos, atsitiktų su tiekimo grandinėmis Europoje ir negalėtume importuoti naftos, tada rezervo naudojimas būtų tikrai žymiai tikslingesnis. Tai dabar tiesiog solidarizavomės su pasauliu, prisidėdami savo mažu lašeliu vandenyne.
– Suprantu, kad tai nelabai pavyko, bet ką tada reikėjo daryti, kad bent kažkiek stabilizuotume tą kainą čia, Lietuvos rinkoje?
– Stabilizuoti niekaip nepavyks, nes esame priklausomi nuo importo ir nuo pasaulinės kainos. Jeigu norime alternatyvų, tai benzino kaina mažiau kilo. Galima rinktis hibridinį automobilį, elektromobilį. Beje, kovo mėnesį Lietuvoje elektra atpigo. Tai tie, kurie turi elektromobilį, jie nejaučia to didėjimo. Vienas dalykas, ilgalaikis, yra diversifikacija – stengtis nebepriklausyti nuo pasaulinės naftos rinkos savo produkcija, kaip ir šildymo atveju. Turime biokurą, jį daugiausia ir naudojame. Kitas sprendimas būtų finansinis – svarstyti apie galimą laikiną akcizų mažinimą.
– Būtent apie tai yra diskutuojama ir valdžia yra spaudžiama tą daryti. Padėtų?
– Klausimas. Kažkiek sumažėtų kaina natūraliai ir galbūt sulauktume didesnių pirkimų, jeigu ta kaina taptų mažesnė nei kaimyninėse šalyse, nes nepamirškime, kad praėjusių metų pradžioje pakėlėme akcizus dyzelinui. Dalį to srauto padovanojome Lenkijai, Latvijai, netgi Estijai, todėl, kad mūsų kaina tapo santykinai didesnė negu tų šalių. Tačiau klausimas yra tikslingumo, nes tokie sprendimai, kaip rezervų išleidimas, iš esmės nekainuoja biudžetui, o akcizų mažinimas kainuoja. Ir klausimas – ar ne geriau tuos pinigus panaudoti kažkam kitam?
– Kokia jūsų prognozė, koks dabar gali būti degalų kainų scenarijus? Net ir pirmadienį vienas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įrašas – ir naftos kaina nučiuožė žemyn. Dar ne taip drastiškai, bet jeigu dar vienas toks įrašas – gal ir grįšime į įprastą kainų ribą?
– Lūkestis yra tikrai labai didelis, nes labiausiai pasaulyje kenčia tos šalys, kurios nėra susijusios su tuo konfliktu. Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai neperka naftos iš Artimųjų Rytų, Izraelis taip pat. Iš esmės daugiausia perka Kinija, Indija, Azijos šalys – ten, kur fiziškai trūksta naftos. Spaudimas yra milžiniškas abiem konflikto pusėms, kad Hormuzo sąsiauris būtų atidarytas. Dėl to mano lūkestis – tai labiau savaičių klausimas nei mėnesių, bet visko gali būti. Niekas nežino, kaip klostysis situacija toliau. Atitinkamai, manau, kad akcizų mažinimo klausimas gali sugrįžti į dienotvarkę, jeigu matysime ilgesnį laikotarpį tokių didelių kainų.
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
Rekordinės degalų kainos
(be temos)
(be temos)