Sausio mėnesio Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas Lietuvoje siekė 16,1 proc., tuo metu Statistikos departamentas praneša, kad metų pradžioje fiksuotas 9 proc. nedarbas. Vertindama skirtumus tarp pateiktų duomenų, I. Genytė-Pikčienė teigė, kad verta atkreipti dėmesį, jog šiuo atveju matuojami skirtingi rodikliai.

„Statistikos departamentas nedarbą vertina darydamas apklausas, ir dėl to tai labiau tikrovę atspindintis rodiklis. Apklausimo momentu gyventojai, matyt, labiau linkę sakyti, kokia yra tikroji situacija, tuo metu registruotas nedarbas Užimtumo tarnyboje – tai užsiregistravusiųjų skaičius, kurį šiemet skatino daug valdžios iniciatyvų: tiek įvairios išmokos bedarbiams, susijusios su pandemija, tiek ir paskata jaunesnio amžiaus studijuojantiems žmonėms registruotis ir gauti nedarbo išmoką. Tad tokių aplinkybių, kurios paskatintų tiesiog užsiregistruoti, buvo nemažai ir tai išpūtė Užimtumo tarnybos nedarbo lygio rodiklį“, – teigė ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad „nedarbo lygio augimas tarp 2020 ir 2019 metų nėra labai didelis.“

„Kaip žinoma, visada galime palyginti su 2009 metų krize, kai tikrai stebėjome labai žymų darbo rinkos efektyvumo nuosmukį ir nedarbo lygio šuolį. Lietuvoje 2010 metais nedarbo lygis siekė beveik 18 proc. Tai išties aukšta riba, nes kas penktas darbingo amžiaus gyventojas neturėjo darbo. Dabar situacija yra daug geresnė“, – sakė ji.

Tačiau ekonomistė pažymėjo, kad ES kontekste nedarbo Lietuvoje augimas buvo vienas sparčiausių.

„Vis dėlto ES kontekste matome, kad Lietuvoje nedarbas didėjo kone sparčiausiai, nes, kitoms šalims taikant įvairias valdžios sektoriaus priemones darbo rinkai, aktyvumui išsaugoti, pavyko su nedarbo augimu susitvarkyti daug geriau.

Bendras ES nedarbo lygis padidėjo labai nežymiai ir jau trečią ketvirtį pernai buvo 7,5 proc. Lietuva šiuo atveju taip puikiai nesusitvarkė su šiuo iššūkiu ir, matyt, prie to prisidėjo įvairūs su darbo vietų išsaugojimu susijusių priemonių vėlavimai ir procedūrų vilkinimai per pirmąjį karantiną“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Tačiau, vertinant bendrą darbo rinkos aktyvumą ir įdarbinimo ir atleidimo tendencijas, praėję metai jokiais būdais nebuvo kritiniai, nes atleidimų ir priėmimų balansas išliko kone pusiausvyroje“, – pridūrė ji.

Anot ekonomistės, gelbėjo tai, kad labiausiai nukentėję sektoriai Lietuvos ekonomikoje nebuvo itin reikšmingi.

„Ir, matyt, taip yra dėl to, kad Lietuvoje pandemijos sukelta ekonominė krizė yra labai lokalizuota tam tikruose sektoriuose, kurie yra labiausiai nukentėję, bet iš principo bendroje ekonomikos struktūroje jie sudaro labai nereikšmingą dalį. O likusi ekonomikos dalis išlieka dinamiška ir darbo santykių, darbo rinkos aktyvumas ten išlieka sveikas ir nepakeistas“, – kalbėjo ji.

Komentuodama tai, kad ilgalaikio nedarbo lygis, palyginti su 2019 metais, pernai sudarė 2,5 proc., I. Genytė-Pikčienė, teigė, jog tai – sveikintinai žemas rodiklis.

„Ilgalaikis nedarbas išlieka labai žemas, ir tai yra gera žinia, nes ilgalaikis nedarbas jau yra struktūrinė ekonomikos problema. Paprastai žmonės, uždelstą laiką nesusirandantys darbo, įgauna ir tam tikrų fobijų, jų kompetencijos tampa nebeaktualios ir atsiranda įvairių papildomų problemų vėl įsilieti į darbo rinką.

Taigi žemas procentas išties yra sveikintinas, ir pandeminiu laikotarpiu tas padidėjimas nėra reikšmingas. Tikėkimės, kad mums ir toliau pavyks išlaikyti tokią situaciją“, – sakė ji.

Visgi I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad, užsitęsus karantino ribojimams, nedarbo lygis šalyje netrukus gali išaugti.

„Matyt, kažkokį padidėjimą stebėsime, nes, kaip žinoma, karantinas tęsiasi ne nuo sausio, o buvo paskelbtas pernai lapkritį, sugriežtintas gruodį, ir kai kurios įmonės pusantro mėnesio negavo jokios valdžios tinkamos paramos, kad galėtų išlaviruoti per tą laiką. Kai kurioms tikrai galėjo kilti įvairių sunkumų išsilaikyti ir, matyt, daliai tai buvo kritinis laikotarpis“, – kalbėjo ji.

„Tikėkimės, kad, gerėjant epidemiologei situacijai, po truputėlį bus pradėtas laipsniškas ekonomikos atvėrimas, ir smulkūs verslai, kurie buvo priversti užsidaryti karantino metu, galės grįžti prie savo įprastos veiklos ir jau patys užsidirbti, kad galėtų funkcionuoti, išlikti ir išlaikyti darbuotojus“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis praėjusių metų ketvirtą ketvirtį buvo 9 proc., o ilgalaikio nedarbo lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 2,5 proc.

Tuo metu Užimtumo tarnyba skelbia, kad sausio pradžioje šalyje registruotų bedarbių buvo 16,1 proc.